Agripinai buvo nukirsta galva arba ji buvo mirtinai nuplakta Romoje Valeriano ar Diokleciano persekiojimų metu. Detalės painios. Ginčytina netgi jos palaidojimo vieta — Sicilija ar Konstantinopolis.
Tą pačią dieną minimas ir šventasis Džiuzepė Kafasas.
Džiuzepė Kafasas mirė Pjemonto sostinėje 1860 metų birželio 23 dieną, sulaukęs 49 metų.
Džiuzepė Kafasas gimė 1811 metų sausio 15 dieną Kastelnuovo d'Asti, Pjemonto regione, kamuojamame didelių socialinių problemų. Jo paslaptis buvo paprasta: būti Dievo žmogumi; menkuose kasdieniuose reikaluose daryti tai, "kas gali prisidėti prie didesnės Dievo šlovės ir sielų gerovės". Jis visa esybe mylėjo Viešpatį, palaikomas gilios ir ilgos maldos, gyveno nuoširdžiai visus mylėdamas.
Kaip skelbia šaltiniai, jis išmanė moralės teologiją, bet ne menkiau situacijas ir širdis žmonių, kurių gerove rūpinosi kaip geras ganytojas.
Jo tarnystei būdingas dar vienas elementas — dėmesingumas labiausiai kenčiantiems, atstumtiems, pirmiausia kaliniams, XIX a. Turine gyvenusiems nežmoniškomis sąlygomis. Žmoniškai ir dvasiškai jis ypač rūpinosi nuteistaisiais mirti. Išklausęs išpažinties ir suteikęs Eucharistiją, jis į bausmės atlikimo vietą palydėjo 57 nuteistuosius mirti. Kupinas gilios meilės, palydėjo juos iki paskutinio jų atodūsio.
Kafasas mirė 1860 metų birželio 23 dieną visą savo gyvenimą atidavęs Viešpačiui ir artimui. Popiežius Pijus XII 1948 metų balandžio 9 dieną paskelbė jį Italijos kalinčiųjų pastoracijos globėju, o 1950 metų rugsėjo 23 dieną apaštališkuoju paraginimu Menti nostri pateikė jį kaip pavyzdį nuodėmklausiams ir dvasiniams vadovams.
