VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Baltijos šalių ir Lenkijos parlamentų užsienio reikalų komitetai kreipėsi į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą ir kitas Rusijos Federacijos institucijas su raginimu sustabdyti įstatymo projekto svarstymą, pagal kurį siūloma sovietų nutarimą dėl Molotovo-Ribentropo pakto pripažinti negaliojančiu Rusijos Federacijoje.
Kalba eina apie TSRS Liaudies deputatų suvažiavimo 1989 metų gruodžio 24 dienos sprendimą "Dėl 1939 metų Sovietų Sąjungos ir Vokietijos nepuolimo pakto politinio ir teisinio įvertinimo".
Iniciatyva jį panaikinti priklauso Valstybės Dūmos deputatui Aleksejui Žuravliovui, kuris gegužės pabaigoje pristatė įstatymo projektą Valstybės Dūmai. Dokumente pažymima, kad nepuolimo paktą tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, įskaitant slaptą papildomą protokolą, būtų teisinga pripažinti "būtinu sovietų vadovybės žingsniu, kurį nulėmė siekis apsaugoti TSRS nacionalinius interesus ir jos saugumą".
Įstatymo projekte sakoma, kad protokole nebuvo numatytas Lenkijos padalijimas, Besarabijos, Bukovinos ir Baltijos šalių įstojimas į TSRS.
"Bendru Baltijos valstybių ir Lenkijos parlamentų Užsienio reikalų komitetų kreipimusi siunčiame žinią, kad sovietų okupaciją patyrusios valstybės yra vieningos priešinantis bandymams revizionuoti istoriją ir tokiais veiksmais pateisinti dabartinę agresyvią Rusijos Federacijos politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu", — sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis.
Bendrame kreipimesi atkreipiamas dėmesys į tai, kad naujo įstatymo projektu bandoma "pateisinti tarptautinius santykius, pagrįstus smurtu prieš mažesnes kaimynines šalis, o tai faktiškai įtvirtina dabartinę Rusijos Federacijos politiką Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos atžvilgiu ir atveria kelią kitiems galimiems tarptautinės teisės pažeidimams".
Anksčiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos išreiškė protestus Rusijos ambasadų savo šalyse atstovams dėl Žuravliovo įstatymo projekto. Savo ruožtu Rusijos ambasada Lietuvoje sureagavo į šį įvykį ir išreiškė pasipiktinimą hipertrofuotu Vilniaus požiūriu į istorinių įvykių vertinimą.
Istorijos perrašymo kuras
Lietuvoje aštriai kritikuojamas 1939 metų Molotovo-Ribentropo paktas tarp nacistinės Vokietijos ir Sovietų Sąjungos, teigiant, kad jis buvo skirtas "sunaikinti Vidurio ir Rytų Europos valstybių valstybingumą".
Be to, Baltijos šalių vadovybė vykdo rusofobinę politiką ir kritikuoja tuos, kurie teigiamai kalba apie šių šalių sovietinę praeitį.
Lietuva taip pat vykdo nacizmo reabilitacijos politiką. Šalyje "miško broliai" laikomi "nacionaliniais didvyriais", nepaisant įrodymų apie jų dalyvavimą nusikaltimuose prieš žmones.
Anksčiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas (Heiko Maas) pavadino "nesąžiningais" bandymus perrašyti Antrojo pasaulinio karo istoriją, primindamas, kad jį pradėjo nacistinė Vokietija, o bandymai kaltinti kitas šalis tik skaldo Europą.
Tuo tarpu Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas pabrėžė, kad TSRS buvo vienintelė Europos valdžia šeštajame dešimtmetyje, kuri priešinosi fašizmui ir militarizmui Europoje ir Tolimuosiuose Rytuose, o nepuolimo paktas su Vokietija buvo sukurtas siekiant išvengti karo.
Praėjusią savaitę Putinas paskelbė straipsnį pavadinimu "75-ieji Didžiosios pergalės metai: bendra atsakomybė už istoriją ir ateitį". Rusijos prezidentas išdėstė savo požiūrį į Antrąjį pasaulinį karą, jo priežastis ir suvokimą šiuolaikiniame pasaulyje. Jis taip pat paragino partnerius išsaugoti istorinę tiesą, pagrįstą faktais, ir kritiškai bei nešališkai aptarti praeities įvykius.
