VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis papasakojo apie koronaviruso sukeltos krizės pabaigą ir jos padarinius, praneša banko spaudos tarnyba.
Lietuvos užimtumo tarnybos duomenimis, nuo karantino pradžios buvo įregistruota apie 40 tūkstančių naujų bedarbių. "Swedbank" Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad per karantiną beveik pusė šalies namų ūkių pajautė pajamų sumažėjimą.
"Skamba dramatiškai, tačiau daugėja ženklų, kad krizė buvo ne tik labai gili, bet ir, panašu, labai trumpa. Nors pandemija ir karantinas finansiškai palietė didelę dalį šalies gyventojų, tačiau daugeliui praradimai buvo tik trumpalaikiai, jų neišgąsdino, o daugelyje gyvenimo sričių stebimas spartus grįžimas prie įprasto ritmo", — pažymėjo ekonomistas.
Užimtumo tarnybos duomenimis, nedarbo lygis birželio viduryje dar šiek tiek didėjo. Vis dėlto tam įtakos turėjo ne prarandamos darbo vietos, o tiesiog aktyviau darbo ieškoti pradedantys anksčiau darbo rinkoje nedalyvavę gyventojai, pavyzdžiui, mokslus baigiantys jaunuoliai arba į Lietuvą sugrįžę emigrantai.
Jau gegužės mėnesį mažmeninė prekyba atsigavo ir buvo didesnė nei prieš metus, o vien mažmeninės prekybos ne maisto produktais metinis augimas siekė net 6 proc. "Swedbank" duomenimis, atsiskaitymai mokėjimų kortelėmis rodo, kad šis augimas birželio mėnesį dar labiau įsibėgėjo.
"Šį vidaus paklausos ir užimtumo atsigavimą stebime didesniems vaiko pinigams, vienkartinėms socialinėms išmokoms ir kitoms skatinimo priemonėms dar net nepasiekus gyventojų sąskaitų. Todėl tikėtina, kad šis teigiamų lūkesčių ir vartojimo pliūpsnis nebuvo trumpalaikis efektas, kuomet gyventojai skubėjo išleisti karantino metu sutaupytus pinigus. Teigiamus lūkesčius ir vartojimą skatina ne tik atsitraukusi viruso grėsmė, bet ir didėjančios bei didėsiančios gyventojų pajamos", — pasakė Mačiulis.
Priešingai daugeliui nepagrįstai niūrių prognozių, vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje nesumažėjo. Sodros duomenimis, karantino metu vidutinis darbo užmokestis išliko stabilus, o gegužės mėnesį buvo 5,2 proc. didesnis nei prieš metus.
"Čia nereikėtų pamiršti, kad nuo metų pradžios maždaug dešimtadaliu padidėjo ir minimalus atlyginimas, ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai, kurie pakelia visos šalies atlyginimų vidurkį", — pažymėjo ekonomistas.
Privačiame sektoriuje oficialūs atlyginimai taip pat beveik nemažėjo, o susitraukė tik neoficialūs priedai "vokeliuose" — ta dalis, kurią sumažinti lengviausia. Darbuotojai, sutikę dalį atlyginimo gauti neoficialiai, galėjo nukentėti labiausiai, nes nuo pajamų mažėjimo jų neapsaugojo įstatymai, o prarastos neoficialios pajamos taip pat nebuvo kompensuojamos.
Nuo birželio 17 dienos Lietuvos valdžia atšaukė karantiną, palikdama nepaprastąją padėtį. Karantino režimas galiojo nuo kovo 16 dienos.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) kovo 11 dieną paskelbė naujos koronavirusinės infekcijos COVID-19 protrūkį pandemija. Naujausiais duomenimis, pasaulyje nustatyta daugiau nei 10 milijonų užkrato atvejų, daugiau nei 499 tūkst. žmonių mirė.
