Šiaurės jūros kelio prijaukinimas: ką daro Rusija, kad patektų į SGD rinką

© Sputnik / Евгений Одиноков / Pereiti į medijų bankąСПГ-танкер ледового класса Arc7 "Владимир Русанов" с продукцией завода "Ямал СПГ"
СПГ-танкер ледового класса Arc7 Владимир Русанов с продукцией завода Ямал СПГ - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Pirmasis SGD projektas Rusijos Federacijoje buvo įgyvendintas tik 2009 metais — juo tapo "Sachalin-2, tačiau netrukus sekė antrasis — pats šiauriausias planetoje — "Jamal SGD"

Nuo naftos krizės pradžios 2020 metų balandžio mėnesį beveik 90 procentų su energija susijusių naujienų buvo skirta tam, kas vyksta pasaulio prekių rinkose.

Терминал СПГ в Клайпеде, архивное фото - Sputnik Lietuva
Ekspertas: Lietuvoje ekonomika nugali politiką Rusijos SGD klausimu

Iš tiesų yra labai daug įvykių: staigios neigiamos naftos ateities sandorių kainos, OPEC+ susitarime dalyvaujančių šalių susitikimai ir spartus gamtinių dujų bei anglių kainų kritimas, gamybos apimčių mažėjimas, staigus investicijų į angliavandenilių sektorių mažėjimas, didėjantys šimtų viso pasaulio bendrovių nuostoliai. Visa tai, kas vyksta kituose energetikos ir susijusiuose ekonomikos sektoriuose, po truputį nuslinko į šešėlį. Tačiau gyvenimas juose nė kiek nesustojo, tiesiog žinios apie juos, kaip sakoma, antraeilės.

SGD pramonė Rusijoje — pirmieji žingsniai

Rusija su savo atsargomis ir energijos ištekliais ilgą laiką buvo pasaulio energetikos rinkoje: Rusijos imperija tiekė naftą užsienio rinkoms, nuo 1960-ųjų Tarybų Sąjunga aktyviai įsitraukė į šią pramonę, šiuolaikinė Rusija atliko svarbų vaidmenį pasaulio naftos rinkoje. Tą patį galima pasakyti ir apie anglį, o su gamtinėmis dujomis pagal istorinius standartus tai pasireiškė visai neseniai.

Клайпедский терминал СПГ, Литва - Sputnik Lietuva
Lietuva per savaitę gavo antrą SGD krovinį iš Rusijos

Pradėję nuo nedidelių dujų tiekimų Italijai, TSRS, o vėliau Rusija užmezgė abipusiškai naudingą bendradarbiavimą su visų naujų Europos šalių įmonėmis, nutiesdami vis daugiau tūkstančių kilometrų magistralinių dujotiekių. Tačiau ne visos šalys, kuriose yra gamtinių dujų, kaip energijos išteklių ir cheminių produktų žaliavos, paklausa, gali sau leisti nutiesti vamzdynus iš savo telkinių į saugyklas.

Nuo aštuntojo dešimtmečio pradžios pradėjo augti ir stiprėti nauja dujų verslo kryptis — suskystintų gamtinių dujų gamyba ir gabenimas jūra. Sovietmečiu šios plėtros krypties Rusijoje nebuvo dėl labai paprastos priežasties — to nereikėjo. Metai iš metų plėtėsi bendra dujų tiekimo sistema — nuo vis naujų telkinių iki vartotojų visose Sąjungos respublikose, tačiau tanklaiviams tiesiog nebuvo kur tiekti dujų. Dujų eksporto į Europą apimtys buvo pakankamos, kad būtų patenkinti valstybės laisvai konvertuojamos valiutos poreikiai.

Taip pat nereikėjo kurti naujų technologijų ir naujų regioninių dujų rinkų, nes Vakarų Europa ekonominiu požiūriu buvo greičiausiai augantis regionas, o visos tiekimo problemos buvo patikimai išspręstos dujotiekiais. Taigi, nieko nestebina faktas, kad pirmasis SGD projektas Rusijoje buvo įgyvendintas tik 2009 metais — tai buvo "Sachalin-2". Tai įvyko su rimtu finansiniu ir technologiniu užsienio akcininkų, britų ir olandų bendrovės "Royal Dutch Shell" bei Japonijos bendrovių "Mitsubishi" ir "Mitsui" indėliu.

Licencijuotos gamybos linijos iš "Shell", patyrusių Japonijos verslininkų dalyvavimas visose srityse, susijusiose su dujų tanklaivių gabenimu, Pietryčių Azijos — regiono, kuris pagal ekonominę plėtrą yra sparčiausiai augantis — artumas, užtikrintai aplenkiant Europą pagal šį rodiklį.

"Jamal SGD" ir kriogeninės įrangos gamybos lokalizavimas

Įgyvendinus "Sachalin-2", ne tik Rusijos dujų kompanijos, bet ir energetikos sektoriaus pramonininkai atidžiai stebėjo naują Rusijos ekonomikos sektorių. Šis procesas nebuvo reklamuojamas, darbas vyko ramiai, tačiau rezultatą pamatėme po to, kai buvo priimtas galutinis sprendimas investuoti į šiauriausią planetos projektą — "Jamal SGD". Organizaciniu požiūriu jis nedaug skiriasi nuo "Sachalin-2": kontrolinis Rusijos bendrovės akcijų paketas (tik šiuo atveju tai nėra valstybės kontroliuojamas "Gazprom", o privatus "Novatek"), "finansinis petys" — iš Kinijos CNPC (Kinijos nacionalinė naftos korporacija), technologinė parama — iš prancūzų "Total".

Газовоз везет СПГ из США в Литву - Sputnik Lietuva
Neatlaikė konkurencijos: Europa ir Azija atsisako Amerikos SGD

2018 metais "Jamal SGD" pasiekė visą projektinį pajėgumą — 16,5 milijono tonų gatavos produkcijos per metus, o "Novatek" apibendrino rezultatus — įrangos gamybos lokalizavimas naujam naujos pramonės milžinui staiga sudarė daugiau nei 50 procentų. Artimiausiu metu "Novatek" ketina pradėti įgyvendinti savo antrąją didelės galios SGD produktą — projektą "Arctic SPG-2", o konkursų specialistai tikisi, kad šį kartą lokalizacijos lygis padidės iki 70 procentų.

Šie skaičiai gana įtikinamai įrodo, kad visi gandai ir paskalos apie "mechaninės inžinerijos mirtį Rusijoje" yra labai perdėti — energetikos inžinerija užtikrintai vystosi, įsisavindama visiškai naujas kryptis. Pakanka paminėti, kad "Atomenergomash", priklausanti "Rosatom", tapo trečiąja įmone pasaulyje, išmokusia susukti šilumokaičius didelio tūrio gamtinėms dujoms suskystinti, ir 2020 metų birželio pradžioje Afrikantovo OKBM (Eksperimentinio projektavimo biuras) išsiuntė į "Novatek" pirmąjį buitinį kriogeninį siurblį.

Tai skamba įprastai, tačiau pabandykite įsivaizduoti, kokie yra reikalavimai siurbliui, kuris skirtas SGD siurbti iš antžeminių talpyklų į dujų tanklaivius: jis veiks, kai bus visiškai panardintas į suskystintas dujas, esant minus 162 laipsnių temperatūrai, per valandą išsiurbs 1750 kubinių metrų SGD. Nėra abejonės, kad OKBM produktai susidoros su tokiu režimu, nes visi būtini testai buvo atlikti Rusijos kriogeniniame bandymų stende, kuris buvo įkurtas Sankt Peterburge kitoje "Rosatom" įmonėje — NIIEFA (Elektrofizinės įrangos mokslinis tyrimų institutas) būtent visą buitinę SGD įrenginių įrangą būtų galima patikrinti esant būtinoms sąlygoms skysto azoto aplinkoje, kur temperatūra yra minus 196 laipsniai.

Tolimųjų Rytų "žvaigždė"

Tačiau pati gamykla, kurioje suskystintos gamtinės dujos, nors ir pagrindinis SGD projekto komponentas, bet ne vienintelis, ne mažiau svarbu mokėti išspręsti SGD transportavimo iš gamyklos vartotojams problemas. Skamba kiek netikėtai, tačiau laivų statyba yra SGD gamybos pramonės dalis. Tarybiniais laikais šios pramonės taip pat nebuvo, ji taip pat kuriama tiesiog mūsų akyse.

Завод по сжижению природного газа на Ямале, Южно-Тамбейское месторождение, архивное фото - Sputnik Lietuva
Rusija paskelbė, kad JAV sankcijos labai nepaveiks tiekimų iš "Jamal SGD"

SGD pramonės "arkliukas" yra tanklaiviai, kurių tūris yra 170–175 tūkstančiai kubinių metrų, pagal jų pervežamų SGD kiekį tai sudaro apie 100 tūkstančių tonų. Rusijos prezidento Vladimiro Putino, kuris paskelbė, kad Tolimųjų Rytų plėtra yra nacionalinis XXI amžiaus projektas, iniciatyva, naujo laivų statybos komplekso statybų vieta buvo pasirinktas miestas Bolšoj Kamenis, esantis 30 kilometrų nuo Vladivostoko, priešingame Japonijos jūros Usūrio įlankos krante. To paties pavadinimo karinė gamykla, remontuojanti dyzelinius ir branduolinius povandeninius laivus, kaip ir pats Bolšoj Kamenio miestas, sulaukia savo antrojo gimimo: statomi nauji gamybiniai pastatai, šiemet prasidės didžiausio Rusijos sausojo doko statyba — 485 x 114 metrų, o gylis — 14 metrų, tuo pačiu metu statomi nauji gyvenamieji pastatai ir kvartalai darbuotojams, iš viso jų bus 5789, Bolšoj Kamenio miesto gyventojų skaičius padidės trečdaliu.

Naujų gamybinių pastatų statyba vyksta pagal planą, tad kompleksas "Zvezda" pilnais gamybos pajėgumais pradės veikti 2024 metais, tačiau laivų statytojai nestovi vietoje.

Vyksta laivų statyba pagal pirmąsias sutartis — pagrindinis užsakovas yra "Rosneft", pasirašęs su laivų statykla sutartis 28 laivams, įskaitant "Aframax" tipo laivus, kurie taip pat bus gaminami pirmą kartą Rusijos laivų statybos istorijoje. Pirmasis "Aframax" klasės laivas, pavadintas "Vladimir Monomach", buvo paleistas šių metų gegužę, netrukus bus pradėti jo bandymai jūroje. Laivo ilgis yra 250 metrų, plotis — 44 metrai, dedveitas — 114 tūkstančių tonų, greitis švariame vandenyje — 14,6 mazgo, ledo klasė — ICE-1A. "Vladimir Monomach", be visų kitų savo pranašumų, priklauso "žaliajai klasei", nes jis kaip kurą gali naudoti ne tik dyzeliną, bet ir suskystintas dujas. Siūlau apie tai pakalbėti išsamiau.

Parvežti SGD į vietą ir neišmėtyti pakeliui

Pagalvokime: kaip užtikrinamas kuro laikymas minus 162 laipsnių temperatūroje tanklaivyje "Aframax"? Kaip užtikrinamos saugos priemonės — SGD neturi išgaruoti kelionės metu kur nors atogrąžų zonoje. Suskystintų gamtinių dujų tanklaivis privalo užtikrintai atlaikyti viską, kas gali nutikti reiso metu: staigų slydimą, greičio pokytį ir bangų smūgius. "Vladimir Monomach" priklauso ledo klasei — tai reiškia, jog negalima atmesti galimybės, kad į bortą gali atsitrenkti ledo lytys. Tą patį klausimų rinkinį teks užduoti ir ledo klasės dujų tanklaiviams — nepaisant to, kad SGD gabenimo rezervuarų tūris yra dešimt kartų didesnis nei SGD sunaudojimas kaip variklių kuro.

Здание ОАО Газпром в Москве - Sputnik Lietuva
"Gazprom" įvardijo neginčijamą Rusijos dujų pranašumą prieš JAV SGD

2019 metų balandžio mėnesį "Novatek" pateikė "SSK Zvezda" užsakymą statyti "Jamalmax" klasės dujų gabenimo tanklaivius — laivus, kurie gali savarankiškai įveikti iki dviejų metrų storio ledo laukus. 2020 metų pradžioje šalys pasirašė sutartį dėl dar trijų tokių tanklaivių. "Jamalmax" klasė yra visiškai naujo tipo kuro gabenimo įrenginiai; pasaulinėje laivų statyboje iki "Jamal SGD" projekto pradžios nieko panašaus nebuvo. "Jamalmax" iškelti ne tik padidinti reikalavimai laivo korpusui, bet ir talpoms, skirtoms laikyti SGD. Kelionės Šiaurės jūros keliu metu nuo pat pradžių garantuojami susidūrimai su ledo laukais, ir tai yra nauji reikalavimai: palaikyti temperatūrą, neleisti išgaruoti kroviniui, pasirūpinti apsauga nuo ledo poveikio laivo korpusui.

Kitas "pluoštas" klausimų yra apie tai, kur ir kaip SGD bus saugomos bunkeravimui, kaip bus teikiamos bunkeriavimo paslaugos. Degalų, kurių temperatūra yra minus 162 laipsniai, bunkeriavimas iš esmės skiriasi nuo bunkeriavimo su tradiciniais degalais, techninių gedimų ir gaisro pavojai padidėja kelis kartus, todėl būtina spręsti galimo SGD išgaravimo klausimą dėl ekonominių priežasčių.

SGD saugojimo sistemos laivuose, naudojančiuose jį kaip variklių degalus, suskystintų gamtinių dujų saugyklų technologija laivų bunkeravimui, krante, bunkeriavimo technologija — tai taip pat yra kažkas, kas žymiai viršija Rusijos dujų suskystinimo gamyklų ir "Zvezda SSC" projektus. Laivų, kurių varikliai gali dirbti su tokiais ekologiškais degalais kaip SGD, statyba yra nauja, ypač aktyviai besivystanti pasaulio laivų statybos tendencija. Kuo daugiau tokių laivų, tuo didesnė bus tinkamos įrangos jūrų uostams visame pasaulyje paklausa, o pastaruoju metu pradėjo kurtis SGD ir upių laivyno laivų projektai.

Ar Rusija turi šansų atsidurti tinkamoje vietoje tinkamu laiku, tai yra, įsisavinti visas šias naujas technologijas, ir dėl kokių priežasčių Tolimųjų Rytų SSK "Zvezda" pasirodė prašymas darbuotojams, turintiems prancūzų kalbos žinių, — temos tęsinyje.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Naujienų srautas
0