VILNIUS, liepos 15 — Sputnik. Auksas ir toliau atnaujina rekordus: už Trojos unciją duoda jau daugiau nei 1800 dolerių. Pastaraisiais metais Rusija aktyviai superka aukso atsargas, atsisakydama dolerio. Amerikos analitikai pripažįsta: šis požiūris yra perspektyvus. Tačiau nuo balandžio mėnesio procesas buvo pristabdytas, Maskva laikosi laukimo pozicijos. Koks yra Centrinio banko strategijos ypatumas ir kam Rusijai tiek brangiųjų metalų, aiškinosi RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.
Aukso karštinė
Nuo sausio aukso kaina pakilo 19,5 % ir tokiu būdu jis tapo pelningiausiu turtu pasaulyje. Praėjusią savaitę kotiruotės pakilo iki 1 820 JAV dolerių už Trojos unciją — aukščiausios kainos nuo 2011 metų. Pasaulio aukso tarybos (WGC) duomenimis, per šešis mėnesius lėšų srautas į atitinkamus ETF (biržoje prekiaujamus indeksų fondus) pasiekė 39,5 milijardo JAV dolerių.
Aukso karštinė, apėmusi pasaulines rinkas, yra didėjančios pasaulinės rizikos, susijusios su koronavirusu, pasekmė. Turi įtakos ir JAV valiutos susilpnėjimas: dolerio indeksas krenta trečią savaitę iš eilės.
Kitas veiksnys yra padidėjusios infliacijos baimė dėl to, kad pasaulio centriniai bankai siekdami palaikyti ekonomiką pandemijos metu įsijungė spaustuves. Žemos palūkanų normos, išlyginančios nerizikingų priemonių pelningumą, taip pat verčia investuotojus domėtis tauriaisiais metalais. Taigi, realus JAV vyriausybės obligacijų pajamingumas, pakoreguotas atsižvelgiant į infliaciją, yra žemiau nulio. Iš esmės už lėšų saugojimą ižde investuotojai primoka papildomai iš savo kišenės.
Netrukus JAV įmonės paskelbs antrojo ketvirčio finansinius rezultatus. Panašu, kad rodikliai bus dar blogesni nei įpusėjus 2008 metų krizei. Ir auksas pabrangs dar labiau.
Pirko daugiausiai
Centriniai bankai tauriuosius metalus įsigyja greičiausiais tempais per visą stebėjimų istoriją. 2018 metais iš viso į balansą pateko 656 tonos — rekordas nuo 1971 metų, kai JAV atsisakė aukso standarto. 2019 metais — 648 tonos. Rusija pirmauja pirkimų srityje, dabar ji yra penktoje vietoje pagal aukso atsargas.
Ši politika įvairina atsargas, silpnina priklausomybę nuo dolerio bei suteikia galimybę apsidrausti prieš JAV defoltą. Kinija ir Rusija puikiai supranta, kad amerikiečiams labai sunku sumokėti skolinius įsipareigojimus, ir galiausiai tauriųjų metalų įsigijimas yra beprasmis.
"Rusija ir kitos šalys supranta poreikį didinti savo užsienio valiutos atsargas dėl artėjančios dolerio krizės", — teigė Peteris Šifas (Peter Schiff), "RT Euro Pacific Capital" vadovas.
Tačiau koronaviruso pandemija pakoregavo situaciją. Remiantis "Standard Chartered" prognoze, šiemet centriniai bankai įsigis tik 360 tonų tauriųjų metalų. Tai daugiausia lemia tai, kad Rusija nuo balandžio 1 dienos pristabdė tokius sandorius, nurodo Amerikos investicijų bendrovės "VanEck" analitikai.
"Kodėl mes nustojome pirkti auksą: dabar jo paklausa pasaulinėje rinkoje yra didelė ir dėl to gali padidėti eksporto pajamos ir užsienio valiutos įplaukos į Rusijos rinką, — aiškino Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina. — Matome, kad aukso eksportuotojai iš tikrųjų to naudojasi". Tuo pat metu ji pabrėžė, kad aukso dalis rezervuose yra tinkama.
Laukimo pozicija
"Centrinis bankas naudoja aukso ir valiutos atsargas remdamas rublį ir finansuodamas vyriausybės išlaidas pagal biudžeto taisyklę. Tačiau jis parduoda ne auksą, o dolerius, nuodingiausią valiutą", — sako Dmitrijus Golubovskis, "Kalita-Finance" analitikas. Kaip pabrėžė ekonomistas, atsižvelgiant į rekordinį federalinių rezervų balanso augimą, šiuo metu Amerikos piniginis vienetas yra pervertinta perkamosios galios paritetu valiuta. Todėl verta jos atsikratyti.
Išanalizavę Rusijos finansinę politiką, Amerikos investicinės bendrovės "VanEck" analitikai nustatė, kad tai labai apgalvota. Ir "ataušimo laikotarpis" aukso atžvilgiu neužsitęs. Centriniai bankai, įskaitant Rusijos banką, pasitiki tauriaisiais metalais, tiesiog laikosi laukimo pozicijos.
Amerikiečių teigimu, Maskva atnaujins ir sustiprins investicijas į tauriuosius metalus, kai baigsis koronaviruso pandemija ir aukso kainos grįš į priimtiną lygį.
Tuo tarpu šalies aukso atsargos brangsta. Centrinio banko duomenimis, birželį atsargų piniginio aukso vertė padidėjo 2,5 % (3,224 mlrd. dolerių) — iki 130,790 mlrd. dolerių. Taurusis metalas aukso atsargose sudaro 23 proc. Investicijos į JAV vyriausybės vertybinius popierius sumažėjo iki minimo — 6,85 mlrd. dolerių.
