VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Įgyti patinkančią ir širdžiai mielą specialybę daugumai dvyliktokų yra svarbiau, negu rinktis studijas, ateityje užtikrinsiančias materialinę gerovę, pranešė Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA).
Materialinės gerovės aspektas svarbesnis tik vienam iš penkių dvyliktokų. Tuo tarpu specialybės patrauklumui didesnę svarbą teikia 67 proc. abiturientų. Panašias nuostatas savo atžalų atžvilgiu puoselėja ir tėvai — dviem trečdaliams jų svarbiau, kad vaikas rinktųsi patinkančias studijas.
Paklausti apie būsimos karjeros, baigus studijas, planus, moksleiviai laikosi tos pačios nuomonės — dirbti patinkantį darbą 57 proc. dvyliktokų yra svarbiau negu geriau apmokamą.
Tuo tarpu priešingos pozicijos laikosi ketvirtadalis dvyliktokų ir tik vienas iš penkių tėvų.
Pasak tyrimą, kuriuo buvo siekiama išsiaiškinti moksleivių ir jų tėvų požiūrį į tolimesnį mokymąsi, atlikusio STRATA analitiko Gintauto Jakšto, šios nuostatos vertintinos teigiamai.
"Sėkmė profesiniame gyvenime priklauso nuo daugelio aspektų, ir studijų pasirinkimas — tik vienas iš jų. Turime aibę pavyzdžių, kai prestižinėmis laikytų studijų absolventams įsitvirtinti darbo rinkoje sudėtinga — užtrunka darbo paieškos, dirbama už minimalų atlygį. Kita vertus, matome ir geruosius pavyzdžius tų, kurie pasirinko populiarumo paraštėse atsidūrusias studijas, tačiau jų motyvacija, noras nuolat tobulėti ir sunkiai dirbti leido pasiekti karjeros aukštumų. Todėl labai svarbu nuoširdžiai mėgti sritį, su kuria planuojama sieti ateitį", — sakė Jakštas.
STRATA analitikas pabrėžė ir rizikas, susijusias su studijų pasirinkimo procesu. "Aukštosios mokyklos, siekdamos pritraukti studentus, visada pabrėš absolventų sėkmės atvejus, tikins apie perspektyvią ateitį po studijų. Kadangi daugelis stojančiųjų nėra sau atsakę, kuo norėtų būti, tad reklamoms ir stereotipams pasiduoda lengviau", — pareiškė jis.
Norint šią riziką suvaldyti, pasak analitiko, studijas besirenkantys abiturientai turėtų kritiškai įvertinti juos pasiekiančią informaciją, atidžiai nagrinėti statistiką — kokia dalis baigusiųjų studijas įsidarbina, kokia dalis jų dirba pagal kvalifikaciją, kiek uždirba po studijų baigimo.
"Svarstantiems, kur stoti, moksleiviams rekomenduočiau savęs paklausti, ką jie norėtų veikti beveik kiekvieną dieną. Deja, atsakymas į šį klausimą nėra toks paprastas — dalis jo tebeieško ir po 10 darbo rinkoje praleistų metų. Visgi verta apie jį pradėti galvoti kuo anksčiau", — nurodė STRATA analitikas.
STRATA duomenimis, būsimos karjeros viziją turi tik kas trečias dvyliktokas, likusieji — dvejoja arba dar nežino, kokį darbą norėtų dirbti ateityje. Pastebima, kad dažniau dėl būsimos profesijos yra apsisprendę moksleiviai, palankiau vertinantys profesinio orientavimo paslaugų kokybę. Visgi, kaip pabrėžė STRATA analitikas, profesinio orientavimo sistema šalyje praktiškai neveikia.
"Vieno moksleivio profesiniam orientavimui Lietuvoje skiriam 1,1 euro per metus. Todėl nieko keisto, kad priimdami sprendimą dėl būsimų studijų jaunuoliai verčiau kliaunasi ne savo gabumų, pomėgių ir karjeros perspektyvų analize, o formuojamais lūkesčiais ir madomis", — sakė Jakštas.
Analitiko teigimu, mažai informuotų sprendimų pasekmės atsiskleidžia jau pradėjus studijuoti — susiduriama su gebėjimų ir motyvacijos baigti studijas stygiumi. Šias problemas spręsti, pasak jo, galėtų kokybiškai veikianti profesinio orientavimo sistema, kuri supažindintų moksleivius su skirtingų specialybių atveriamomis karjeros galimybėmis.
Tyrimas "Universitetas, kolegija ar profesinio mokymo įstaiga? Požiūris, patrauklumas, pasirinkimas" skirtas nagrinėti dešimtos, dvyliktos klasių moksleivių ir jų tėvų požiūrį į aukštąjį ir profesinį išsilavinimą. 2019 metų kovo–gegužės mėnesiais vykdytoje apklausoje dalyvavo 935 dešimtokai, 667 dvyliktokai ir 409 jų tėvai ar globėjai.
