VILNIUS, liepos 16 — Sputnik. Svarbu pažymėti, kad Lietuvos politikai pradėjo atvirai kalbėti apie karinius "Rail Baltica" projekto tikslus, interviu Sputnik Lietuva sakė ekonomistas ir politikos analitikas Aleksandras Nosovičius.
"Ankstesniais metais jie vis dar bandė užmaskuoti tikruosius "Rail Baltica" tikslus ir bandė įrodyti, kad šis projektas turės ekonominės naudos, kad buvo siekiama padidinti Baltijos šalių BVP, kas buvo paneigta visų tiek Rusijos, tiek Baltijos šalių ekonomistų. Jei dabar Baltijos šalių vadovai atvirai kalba apie šio projekto karinius tikslus, tai reiškia, kad būdų, kaip gauti pinigų iš Vakarų sąjungininkų, nebeliko. Tik apeliuoti į Baltijos šalių karinės apsaugos poreikį, kalbėti apie "Rusijos grėsmę" ir būtinybę stiprinti rytinį NATO flangą", — sakė ekspertas.
Anot jo, remiantis tuo, kad Lietuvos politikai atverčia kortas ir vadina dalykus savo vardais, galime daryti išvadą, kad "Rail Baltica" finansavimas turi labai didelių problemų.
"Tai nereiškia, kad "Rail Baltica" geležinkelis tikrai bus nutiestas, nes apsaugoti Baltijos šalis ir negailėti tam pinigų — Vakarų sąjungininkams tai nėra aksioma <...> Jei dar prieš pandemiją buvo sumažintas "karinis Šengenas", tai kyla labai didelių abejonių, kad atsižvelgus į visas ekonomikos problemas, kurias turėjo ES, bus lėšų šiam geležinkeliui nutiesti. Ir aš manau, kad Saulius Skvernelis su manimi sutiktų, nes jis taip užtikrintai pareiškia, kad "Rail Baltica" bus tikrai pastatytas ne vėliau kaip 2026 metais. Jei jam teko visa tai pasakyti garsiai, tai reiškia, kad Lietuvos vadovybė neįsitikinusi, kad tai įvyks", — sakė Nosovičius.
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis išsiuntė laišką Europos Komisijos narei, atsakingai už transportą, Adinai Vălean ir išreiškė dėkingumą už susidomėjimą projektu "Rail Baltica" bei paramą jam. Apie tai pranešė premjero spaudos tarnyba.
Pasak Skvernelio, "Rail Baltica" — pavyzdinis geležinkelių infrastruktūros projektas ir svarbiausias Lietuvos bei Baltijos šalių prioritetas". Skvernelis taip pat pabrėžė, kad projektas atliks svarbų vaidmenį užtikrinant karinį mobilumą regione. Lietuva pradėjo parengiamuosius darbus su Krašto apsaugos ministerija ir NATO, siekiant geriau panaudoti "Rail Baltica" infrastruktūrą kariniams ištekliams gabenti.
