Verslininkas perrašė įmonę apie tai nenutuokiančiai užsienietei, kad išvengtų atsakomybės

© Pixabay / PijonДенежные банкноты евро, архивное фото
Денежные банкноты евро, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Valstybei beveik pusę milijono eurų nesumokėjęs įmonės vadovas nuo tyrėjų paslėpė buhalterinės apskaitos dokumentus už 12 metų laikotarpį, o savo įmonę perleido nieko apie tai neįtariančiai užsienietei

VILNIUS, liepos 17 — Sputnik. Baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame automobilius pardavinėjusios įmonės direktorius įtariamas dokumentų klastojimu ir buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu, rašo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Radviliškio rajone atlikusi įmonės patikrinimą Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) užfiksavo, kad bendrovė valstybei skolinga didelę nesumokėtų mokesčių sumą — daugiau nei 411 tūkst. eurų VMI ir daugiau nei 12 tūkst. eurų į Valstybinio socialinio draudimo fondą. Siekdamas išvengti atsakomybės, įmonės vadovas sugalvojo aferą — perleisti skolingą įmonę kitam asmeniui.

Денежные банкноты евро, архивное фото - Sputnik Lietuva
Verslininkų grupė nuslėpė beveik 400 tūkst. eurų mokesčių

FNTT pareigūnai nustatė, kad valstybei skolingas direktorius, vadovaudamasis vienintelio akcininko sprendimu, oficialiai direktore paskyrė Rumunijos pilietę ir padovanojo jai visas įmonės akcijas, perdavimo aktu neva taip pat perduodamas ir buhalterinės apskaitos dokumentus. Susidomėjus šiuo oficialiai užregistruotu susitarimu išaiškėjo, kad galimai parašai ir dalis sandorio dokumentų buvo suklastoti.

Tyrėjams pavyko rasti ir apklausti naująją įmonės direktorę. Paaiškėjo, kad moteris ilgą laiką gyvena ir dirba Prancūzijoje, o Lietuvoje net nėra buvusi ir apie jai perduotą įsiskolinusią įmonę nieko nežinojo. 

Tęsiant ikiteisminį tyrimą, galimai dokumentus klastojęs ir fiktyvų įmonės perleidimo sandorį sumanęs tikrasis direktorius atsakomybės vengė toliau ir nuo tyrėjų paslėpė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus už 12 metų, taip užkirsdamas kelią gauti išsamius duomenis apie įmonės veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

Už buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki ketverių metų. Didžiausia bausmė už dokumentų klastojimą — treji metai nelaisvės.

Naujienų srautas
0