VILNIUS, liepos 21 — Sputnik. Utenoje ir Dzūkijos nacionaliniame parke pradėjo veikti dvi naujos aerozolių mėginių ėmimo stotys, skirtos galimam Astravo atominės elektrinės poveikiui vertinti, praneša Aplinkos ministerijos spaudos tarnyba.
Anot pranešimo, naujos stotys papildys Lietuvos ankstyvojo radiacinio pavojaus perspėjimo sistemą, kurią šiuo metu sudaro dar 47 gama spektrometrinės matavimo stotys.
"Aerozolių mėginių ėmimo stotyse mėginiai imami nepertraukiamai, siurbiant didelį aplinkos oro kiekį per specialius filtrus, kurie vėliau analizuojami laboratorijoje. Toks tyrimų metodas leidžia išmatuoti net ir mažiausius aplinkoje esančius radioaktyvių elementų kiekius ir informuoti visuomenę bei atitinkamas institucijas apie nustatytus radionuklidus, susijusius su atominių elektrinių ar branduolinių bandymų veikla", — rašoma pranešime.
Pažymima, kad naujoji įranga įsigyta ES fondų ir valstybės biudžeto lėšomis.
Aplinkos radiologinis monitoringas Lietuvoje vykdomas jau daugiau nei 50 metų. Jį atlieka Aplinkos apsaugos agentūra. Tačiau nuo 2021 metų sausio 1 dienos Vyriausybės nutarimu radiologinis monitoringas bus perduotas Radiacinės saugos centrui, kurio steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija. Taip nuspręsta siekiant optimizuoti dviejų institucijų atliekamas radiologinio monitoringo funkcijas.
Ginčas dėl Astravo AE
Baltarusija, dalyvaujant "Rosatom", stato atominę elektrinę Gardino srityje, maždaug už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos valdžia nepatenkinta vietos pasirinkimu, taip pat tuo, kad elektrinė statoma dalyvaujant Rusijos valstybinei korporacijai "Rosatom".
Nuo pat projekto gyvavimo pradžios Lietuva pasisako kategoriškai prieš jį, kaltindama Minską "nesaugia statyba" ir pareikšdama, kad Baltarusijos AE kelia "grėsmę" Lietuvai. Savo ruožtu Baltarusija atmeta visus kaltinimus, teigdama, kad objektas statomas laikantis tarptautinių saugos reikalavimų.
Lietuvos valdžia ragina visas ES šalis atsisakyti energijos pirkimo iš BelAE, o Briuselį ir JAV — užkirsti kelią atominės elektrinės eksploatacijai.
Kita vertus, pasak daugelio ekspertų, Lietuva nepajėgs boikotuoti Baltarusijos branduolinės energetikos objekto ES lygiu, nes net "broliškos" valstybės — Latvija ir Estija — labai atsargiai žiūri į atšiaurius Vilniaus pareiškimus ir veiksmus.
