VILNIUS, liepos 25 — Sputnik. JAV ir toliau kaltina Kiniją. Sankcijos, apribojimai, įspėjimai, kaltinimai ir precedento neturinti priemonė — konsulato uždarymas. Abiejų šalių santykiai įkaito iki istorinės ribos. Kodėl Vašingtonas užsipuolė Pekiną ir ar yra išeitis, aiškinosi RIA Novosti autorė Sofija Melničuk.
"Frankenšteinas" ant mūsų galvos
"Prezidentas Niksonas kartą išreiškė susirūpinimą, kad atvėręs Kinijos komunistų partiją pasauliui sukūrė "Frankenšteiną". Ir jis neklydo", — sakė JAV valstybės sekretorius Maikas Pampėjas birželio 23 dieną Niksono bibliotekoje, Kalifornijoje.
Amerikos diplomatijos vadovas įdėmiai pažvelgė į JAV ir Kinijos santykius. Ir sudėliojo akcentus: laikas nutraukti "aklą bendradarbiavimą" su šalimi, nuo formulės "pasitikėk, bet patikrink" reikia pereiti prie "nepasitikėk ir tikrink".
"Politika — mūsų ir kitų laisvų šalių — atgaivino silpną Kinijos ekonomiką. Dabar Pekinas įkando ranką, kuri jį maitino", — pridūrė Pompėjas.
Ričardas Niksonas iš tikrųjų atvėrė Kiniją pasauliui tikėdamasis, kad įgyvendindama rinkos reformas KLR pasieks liberalizmą ne tik ekonomikoje, bet ir kitose srityse. Tačiau po dešimtmečių tapo aišku: Pekinas priima ne visas Vakarų vertybes, o tik tas, kurios jai tinka.
"Turime veikti atkakliai ir kūrybiškai, nes Pekinas kelia grėsmę mūsų tautoms ir gerovei. Jei laisvasis pasaulis nepakeis Kinijos komunistų partijos, ji pakeis mus", — prognozavo Valstybės departamento vadovas.
Valstybės sekretoriaus kalba vyko beprecedenčio JAV ir Kinijos santykių pablogėjimo fone. Kai kurie stebėtojai Pompėjaus žodžiuose įžvelgė šaltojo karo paskelbimą.
Su visais prieš Kiniją
Neseniai užsiliepsnojo diplomatinis skandalas: JAV valdžia pareikalavo uždaryti Kinijos konsulatą Hiustone, Teksase. Priežastis — kaltinimai dviem KLR piliečiams. Tariamai jie surengė programinius išpuolius Amerikos laboratorijose, kuriose kuriami vaistai nuo koronaviruso.
Kinai nepripažino savo kaltės, tačiau liudininkai pastebėjo: konsulato kieme darbuotojai degino kažkokius dokumentus, matyt, slaptus dokumentus.
Donaldas Trampas neatmetė galimybės uždaryti kitas KLR atstovybes. Visų pirma, San Fransiske, kur, pasak FTB, slepiasi kinų tyrinėtoja, įtariama vizų sukčiavimu.
Pekinas, atsakydamas į tai, pareikalavo, kad amerikiečiai sustabdytų konsulato darbą Čengdu mieste, Sičuano provincijoje. Vašingtonas buvo kaltinamas eskalavimu Kinijos užsienio reikalų ministerijoje. "Mes dar kartą raginame JAV panaikinti klaidingą sprendimą ir sudaryti sąlygas normalizuoti dvišalius santykius", — pažymėjo ministerija.
Diplomatinis spaudimas Pekinui buvo daromas ilgą laiką. Baltieji rūmai norėjo šiemet surengti G7 aukščiausiojo lygio susitikimą su pakviestais svečiais — Rusija, Indija, Pietų Korėja ir Australija. Susitikime turėjo būti aptartas KLR elgesys, todėl Vašingtonas buvo apkaltintas bandymu sukurti anti-Kinijos aljansą.
Vakarų šalys turi skirtingą požiūrį į Pekiną. Pavyzdžiui, Italija pirmoji iš ES palaikė projektą "Viena juosta, vienas kelias". Pasak paties Pompėjaus, kažkas iš NATO narių nenori ginti Honkongo laisvės, bijodamas prarasti prieigą prie didžiulės Kinijos rinkos.
Šaltasis, bet nelabai
Nepaisant aistrų intensyvumo, įskaitant ginklų srityje, nėra visiškai teisinga šią situaciją vadinti šaltuoju karu. "Taip, išoriškai tai primena sovietų ir Amerikos santykius XX amžiuje", — sako Fiodoras Lukjanovas, "Valdai" tarptautinio diskusijų klubo tyrimų direktorius.
Anot eksperto, šaltasis karas neleidžia užmegzti glaudžių prekybos ryšių, tačiau jie egzistuoja — ir jie yra labai seni. "Panašu, kad abi pusės ketina baigti bendradarbiavimą. Įdomu, kaip jie įgyvendins šią idėją", — sako jis.
Tuo pat metu Lukjanovas pabrėžia: JAV vienintelis tikras konfrontacinės retorikos motyvas yra artėjantys rinkimai. "Trampo komanda sąmoningai padarė išvadą, kad Kinijos grėsmė yra perspektyviausia perrinkimo tema. Jos aktyvumas augs ir po kelių mėnesių Pompėjaus kalba pagal poveikio laipsnį gali sutapti su Fultono kalba [Viljamo Čerčilio — Sputnik]".
Tiek Trampas, tiek jo konkurentai dėl prezidento posto laikosi griežtos pozicijos Kinijos atžvilgiu. Tačiau požiūriai skiriasi, pažymi Maskvos Karnegio centro konsultantas Temuras Umarovas. Jis pabrėžia: konfrontaciją tarp JAV ir KLR taip pat vykdė ankstesnės administracijos, o struktūrinės problemos santykiuose tarp šalių buvo sprendžiamos nuo pat pradžių. "Skirtumas yra tas, kaip tai vertina vyriausybės. Trampo patarėjai, kuriuos vadina vanagais, yra radikalių priemonių šalininkai. Jie supranta, kad prieš rinkimus reikia spėti pasiekti maksimumą — respublikonų planus dėl Džo Baideno pergalės galima užmiršti".
Demokratų kandidato pozicija šiek tiek skiriasi. "Jis palaiko derybas prie apskritojo stalo, susivienijimą su sąjungininkais, smaugiant Kiniją institucinėmis rankomis, tačiau tuo pat metu išlaikyti įvaizdį, elgtis diplomatiškai ir nesukelti isterijos", — pabrėžia Umarovas.
Baideno šalininkai nepritaria konsulatų uždarymui ir spaudimui Kinijos žiniasklaidai JAV. "Pekino atsakomieji veiksmai padarys daugiau žalos. Amerika yra atvira šalis, o Kinijos lobistai turi laisvą prieigą prie Amerikos pareigūnų ir verslininkų. Kinija yra uždara valstybė. Todėl bet kokie JAV atstovai — ar tai būtų spauda, ar diplomatai — yra labai svarbūs. Jų išsiuntimas smarkiai paveiks informacijos prieinamumą ir amerikiečių "ausis" Kinijoje", — aiškina ekspertas.
Tuo pačiu metu, pažymi jis, kinai santūriai reagavo į kandžias pastabas, kurias Vašingtonas pastaraisiais mėnesiais lieja beveik kasdien.
Liepos mėnesį amerikiečiai kelis kartus įvedė sankcijas Kinijos pareigūnams dėl padėties Sindziango Uigūro ir Tibeto autonominiuose regionuose. Tada Jungtinės Valstijos panaikino specialųjį režimą su Honkongu dėl Pekino priimto miesto saugumo įstatymo. Baltieji rūmai planuoja uždrausti kinų programėlę "Tik-Tok": ji, jų teigimu, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui. Be to, Valstybės departamentas neseniai paskelbė oficialią JAV poziciją, pagal kurią KLR reikalavimai Pietų Kinijos jūroje yra neteisėti.
"Pekinas apsiribojo Užsienio reikalų ministerijos atstovo protokolo atsakymu per trumpąją spaudos konferenciją. Tačiau iškilus precedento neturinčioms situacijoms, tokioms kaip konsulato uždarymas, Kinija yra priversta veikti veidrodiniu būdu", — teigė ekspertas.
Kokias beprecedentes eskalacijas visa tai lems, paaiškės po lapkričio mėnesio rinkimų. Iki tol vargu ar retorika grįš į taikų kursą. Tačiau karštas konfliktas nėra naudingas niekam, o per dešimtmečius susikaupusias skausmingas problemas bet kokiu atveju teks spręsti.
