VILNIUS, liepos 30 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiko su finansų, aplinkos, žemės ūkio, ekonomikos ir inovacijų, krašto apsaugos, užsienio reikalų, energetikos, vidaus reikalų, švietimo, mokslo ir sporto ministerijų vadovais. Apie tai praneša Prezidentūros spaudos tarnyba.
Susitikime aptarti vykusių Europos Vadovų Tarybos derybų dėl Daugiametės finansinės programos ir Europos gaivinimo instrumento rezultatai. Ministrai pristatė prioritetinių darbų planus, siekiant sklandaus ir efektyvaus ES skiriamų lėšų investavimo.
Šalies vadovas akcentavo, kad išsiderėtas ES finansavimas suteikia Lietuvai neeilinę galimybę investicijomis kurti gerovės valstybę.
"Realaus pagrindo valstybės pokyčiams suteikia suderėta daugiamečio ES biudžeto investicijų apimtis, kuri, matuojant investicijų dydį, tenkantį vienam šalies gyventojui, yra didžiausia visoje ES", — sakė prezidentas.
Sutarta sutelkti dėmesį į nacionalinio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano parengimą bei suderinamumą su nacionaliniu ateities ekonomikos DNR planu. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad bus išlaikytas produktyvus Vyriausybės veiklos tęstinumas Seimo rinkimų laikotarpiu.
"Ypač svarbu, kad ES lėšos būtų nukreiptos reformoms įgyvendinti ir aukštai pridėtinei vertei ekonomikoje kurti. Atsižvelgiant į ES finansavimo kryptis būtina užtikrinti skaidrų ir efektyvų jų investavimą, nežiūrint į priešrinkiminį laikotarpį", — teigė šalies vadovas.
Šalies vadovo nuomone, numatant ES lėšų investavimą svarbu atsižvelgti į regioninių skirtumų sumažinimo tikslus.
"Investicijų planuose ypač didelį dėmesį būtina skirti regioninei dimensijai, nes regioninės atskirties sumažinimas yra vienas iš pačių svarbiausių tikslų, ir aš asmeniškai įsitrauksiu bei aktyviai veiksiu šioje srityje", — teigė prezidentas.
Prezidento nuomone, išaugusios ES lėšos dėl depopuliacijos veiksnio ir padidinto Sanglaudos kofinansavimo turėtų būti nukreiptos į kokybiškai naujų, pokyčius nulemiančių projektų ir iniciatyvų parengimą bei įgyvendinimą.
Susitikime aptartas tiesioginių išmokų ūkininkams ir kaimo plėtros fondo finansavimo lėšų paskirstymas. EVT nuspręsta dėl galimybės kiekvienai valstybės narei numatyti tiesioginių išmokų ūkininkams ribas. Prezidento nuomone, tokios priemonės reikalingos siekiant socialinio teisingumo žemės ūkio sektoriuje.
Aptartas tvarus ir tikslingas lėšų nukreipimas Lietuvos sienų apsaugai. Prezidentas pažymėjo, kad Europos vadovų susiderėtas beveik dvigubai didesnis ES sienų apsaugai skirtas biudžetas suteikia galimybę sustiprinti ES išorinių sienų stebėseną Lietuvoje.
Dėmesio skirta aptarti ir išaugusių lėšų panaudojimą Ignalinos AE uždarymo bei Kaliningrado specializuoto tranzito programoms. Palyginti su praėjusia finansine perspektyva, šių programų finansavimas didėja atitinkamai 30 mln. ir 32 mln. eurų, o Ignalinos AE uždarymo programos įgyvendinimui bus skirtas 86 proc. ES kofinansavimas. Tartasi dėl sklandaus projektų įgyvendinimo bei terminų. Kalbėta ir apie Lietuvos pastangomis išlaikyto finansavimo Kariniam mobilumui panaudojimą.
Susitikimo pabaigoje Nausėda pabrėžė, kad aktyviai seks ES lėšų panaudojimo principus ir skirs dėmesį lėšų panaudojimo kontrolei.
Palyginti su praėjusia finansine 2014-2020 m. perspektyva, Lietuvai pavyko išsiderėti 1,7 mlrd. eurų daugiau. Bendra ES lėšų Lietuvai suma siekia 14,5 mlrd. eur palyginamosiomis kainomis (arba daugiau nei 16 mlrd. Eur einamosiomis kainomis). Papildomai prie lėšų iš ES daugiamečio biudžeto ir Europos gaivinimo instrumento Lietuva pagal poreikį turės galimybę pasiskolinti iš Europos gaivinimo instrumento iki 6,8 proc. BNP.
