Visam procesui vadovavo Henrikas Algirdas Juškevičius, kuris tuo metu ėjo TSRS valstybinio radijo ir televizijos komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas.
Juškevičius gimė 1935 metais Šiauliuose. Po Antrojo pasaulinio karo jis išvyko studijuoti į Leningrado elektrotechnikos ryšių institutą, kurį baigė būdamas 23 metų, vėliau dirbo Lietuvos TSR televizijos ir radijo komitete, kur nuo pat pradžių sukūrė tuo metu moderniausią infrastruktūrą. Būdamas 31 metų jis jau buvo paskirtas Tarptautinės televizijos ir radijo organizacijos (Intervizija) Prahoje techninio centro direktoriumi. Ir dar po penkerių metų Juškevičius iš esmės tapo sovietinės televizijos vadovu, tiesiogiai atsakingu už spalvotosios televizijos plėtrą šalyje. Būtent jis kovojo ir galiausiai pasiekė, kad iki 1980 metų Olimpinių žaidynių Sovietų Sąjunga būtų aprūpinta moderniausia įranga ir tokiu būdu visa TSRS televizija tapo spalvota.
Nuosavi ištekliai
Iš daugybės interviu su Juškevičiumi matyti, kad aštuntajame dešimtmetyje buvo praktiškai neįmanoma įsigyti įrangos. Daug dalykų teko daryti savarankiškai. Netgi teko pasitelkti TSRS karinio-pramoninio komplekso pajėgas. Ir tai jau paskatino gaminti savo pačių magnetinę juostą, spalvotą plėvelę. Be abejo, ji nebuvo tokios kokybės kaip analogai užsienyje, tačiau, nepaisant to, buvo imtasi pirmųjų žingsnių siekiant panaikinti deficitą. Pavyzdžiui, Nalčike Telemechaninės įrangos gamykla pradėjo dirbti atnaujintu pajėgumu, Juškevičiaus tėvynėje, Šiauliuose ir Kaune, vietinės gamyklos pradėjo gaminti daug dalykų spalvotai televizijai šalyje.
Tuo pat metu Juškevičius pripažino, kad sovietai klaidingai pasirinko Prancūzijos SECAM signalo perdavimo sistemą. Tiesa, tai buvo padaryta dar prieš Henrikui pradėjus vadovauti sovietinei televizijai. Faktas tas, kad septintojo dešimtmečio viduryje TSRS ir Prancūzijos santykiai pradėjo gerėti, todėl TSRS nusipirko SECAM sistemą, o Prancūzijos vadovas Šarlis de Golis (Charles de Gaulle) iš Prancūzijos pašalino visas NATO bazes. Na, reikia pridurti, kad SECAM išliko pagrindine spalvotos analoginės antžeminės televizijos transliavimo sistema TSRS, o vėliau ir Rusijoje — iki 2019 metų.
Pasiruošimas žaidynėms
Jei iki 1970-ųjų pradžios tik Maskva ir Leningradas galėjo dirbti spalvotai, tai 1978 metais visos TSRS studijos transliavo spalvotai. Spalvotų televizorių paklausa iškart padidėjo ir dabar jų buvo parduota iki aštuonių milijonų vienetų per metus. Buvo pagaliau nustatytos transliavimo zonos, nes anksčiau įdomios programos Tolimuosiuose Rytuose prasidėdavo ketvirtą ar penktą ryto.
Aukštos kokybės 1980 metų Olimpinių žaidynių transliacijai šalia Ostankino buvo pastatytas Olimpinis televizijos ir radijo centras. Iš pradžių buvo numatyta ten pastatyti aštuonis aukštus, tačiau apsistota ties keturiais. Be to, reikėjo daugybės techninių priemonių: 70 radijo ir 20 televizijos studijų, mobiliųjų televizijos stočių (MTS) visiems stadionams. Remiantis Juškevičiaus prisiminimais, tuo metu jis eidavo miegoti ketvirtą ryto, o aštuntą valandą jis jau būdavo būsimo centro statybvietėje.
Įsigyti MTS buvo vienas dalykas, kitas dalykas — išmokyti žmones rodyti visas sporto rūšis. Sovietų televizija neturėjo didelių varžybų transliavimo patirties. Todėl Maskvos olimpinių žaidynių išvakarėse buvo nuspręsta: lietuviai parodys savo antrąją religiją — krepšinį, Kazanei atiteko jojimo sportas, ukrainiečiams — lengvosios atletikos varžybos, ir panašiai. Visi darė bandomąsias laidas, kurias pristatydavo į Maskvą, kur jau vertino užsienio ekspertai.
Pasirengti žaidynėms-80 labai padėjo 1979 metų TSRS tautų spartakiada, tapusi savotiška generaline repeticija visoms paramos tarnyboms, susijusioms su žaidynių-80 organizavimu, įskaitant televiziją. Tada Juškevičiui pavyko susitarti su CBS dėl keletos valandų "Spartakiados" transliacijos JAV.
Teisių pardavimas
Iš pradžių trys Amerikos kompanijos — ABC, NBC, CBS — kreipėsi dėl teisių transliuoti žaidynes-80. Visi jie atvyko į Maskvą, o tada mažai žinomas Vladimiras Pozneris per šias derybas dirbo vertėju.
Iš Juškevičiaus atsiminimų: "Viena įmonė sako: "Henrikai, įvardykite sąskaitą, mes atiduodame 30 milijonų šaliai ir dar du patenka į jūsų sąskaitą!" Aš jiems atsakau: "Vaikinai, pas mus už tokius dalykus šaudo!" Ir tai buvo tiesa. Dėl to visi atvyko į aukcioną, apsistojo viešbutyje "Sovetskaja", žaidynių organizacinio komiteto pirmininku buvo Ignatas Novikovas, jo pavaduotoju Vitalijus Smirnovas. Naktį skambina vienas iš CBS atstovų: "Henrikai, mes susitarėme, visos trys įmonės: daugiau nei 34 milijonų dolerių jums nemokėsime".
Kažkuriuo metu konsorciumas nusprendė Novikovui padidinti normą iki 40 milijonų, tačiau Juškevičius sakė: "Ne!"
"Aš jiems patariau grįžti namo ir pažadėjau pateikti ieškinį dėl Antimonopolinio įstatymo pažeidimo. Jie išvyko. Tada mes juos priėmėme po vieną, — prisimena Juškevičius keturiasdešimties metų senumo įvykius. — Buvo dar vienas vokietis, kuris Vakaruose pardavinėjo Maskvos didžiojo teatro baleto spektaklius. Jis turėjo daug ryšių, jis padėjo siūlydamas tarpininko paslaugas. Mes išsakėme jam savo sąlygas — 73 milijonai dolerių. Ir jis susitarė su NBC, ir netrukus sutartis buvo pasirašyta mūsų sąlygomis!"
Apskritai Juškevičiui pavyko parduoti olimpinių žaidynių transliaciją dvigubai brangiau, nei amerikiečiai iš pradžių norėjo mokėti. Ir, beje, atkreipkite dėmesį, kaip išaugo skaičius: ankstesnių žaidynių Monrealyje-76 transliavimo teisės "buvo parduotos" už 16 milijonų dolerių. TSRS šis sandoris buvo puiki pergalė, o tas vokietis už tarpininkavimą gavo milijoną, jo gyvenimas buvo sėkmingas.
Pagal pasirašytą susitarimą sovietai įsipareigojo paruošti atskiras komentatorių vietas stadionuose amerikiečių televizijos atstovų darbui, aprūpinti juos kameromis ir išmokyti 500 žmonių anglų kalbos pagrindų.
Kai tapo aišku, kad bus boikotas, labai pravertė "Spartakiada-79" patirtis, kur jau buvo rengiamos televizijos transliacijos. Ir visą Maskvos olimpiadą galiausiai parodė sovietų televizijos darbuotojai. Be to, sovietai taip pat gavo pajamų iš televizijos laidų pardavimo: pavyzdžiui, už dešimt milijonų dolerių teises į žaidynių Japonijoje transliavimą įgijo, pavyzdžiui, "TV Asahi".
Baigiamasis žodis
Po to, kai socialistinio bloko šalys nepateko į olimpines žaidynes-84 Los Andžele, Henrikas Juškevičius kartu su Tedu Terneriu (Ted Turner) (CNN įkūrėjas) sugalvojo Geros valios žaidynes, kurios pirmą kartą buvo surengtos 1986 metais ir vyko iki 2001 metų.
Paskutiniais TSRS gyvavimo metais Juškevičiui buvo pasiūlyta vadovauti valstybinei televizijai ir radijui. Tačiau Henrikas jau gavo įdomesnį pasiūlymą — iš UNESCO generalinio direktoriaus Federiko Majoro (Federico Mayor). Jis pakvietė 55-erių Juškevičių į generalinio direktoriaus pavaduotojo postą tarptautinės televizijos transliacijos reformos vykdyti. Po 20 metų darbo sovietinėje televizijoje Juškevičius pasirinko UNESCO.
