Apie vakcinos registraciją paskelbė Vladimiras Putinas, kuris pridūrė, kad viena jo dukra pasiskiepijo, sėkmingai praėjusi abu etapus.
Ši žinia, be abejo, primena dar vieną garsų Rusijos istorijos epizodą, kai 1768 metų rudenį Jekaterina II ir 14 metų sosto įpėdinis buvo paskiepyti nuo raupų. Tiesa, priežastys, kodėl Rusijos prezidentas paviešino šią informaciją, labai skiriasi nuo didžiosios jo pirmtakės motyvų, rašo Irina Alksnis RIA Novosti straipsnyje.
Tuomet, prieš du su puse šimtmečio, imperatorė siekė įveikti išankstines nuostatas ir Rusijos visuomenės baimes dėl naujos medicininės procedūros. 2020 metais prezidentas yra priverstas atskleisti asmeninę informaciją, ko jis visada stengiasi išvengti, nes šalis įsitraukė į dar vieną — ir labai nešvarų — informacinio karo raundą.
Norint įvertinti kilusio pasibjaurėjimo laipsnį, užtenka vienos antraštės: "Filipinietis Duterte'as pasisiūlė tapti Putino (bandomąją) jūrų kiaulyte Rusijos skiepams nuo koronaviruso". Būtent tokiu pavadinimu "Deutsche Welle" paskelbė žinią, kad Filipinų prezidentas pareiškė esąs pasirengęs būti pirmasis šalyje, išbandęs Rusijos vakciną pats.
COVID-19 vakcinos kūrimas virto lenktynėmis, kuriose dalyvavo farmacijos korporacijos ir bendrai visos šalys. Staigus Rusijos, kuri ėmėsi šios temos šiek tiek vėliau nei Kinija, JAV ir Didžioji Britanija, proveržis į proceso lyderius dabar sukelia nepaprastą skausmą Vakarų partneriams. Priežasčių yra daug ir įvairių.
Pirma, prieštaravimas progresyviausioms idėjoms. Autoritarinė batuota Rusija negali aplenkti Vakarų, pasiekusi puikių rezultatų sudėtingoje mokslo ir technologiškai pažangioje srityje. Ir nesvarbu, kad mūsų šalis turi seną epidemiologinę mokyklą, sukauptą patirtį ir didelius laimėjimus vakcinų kūrimo srityje.
Antra, grėsmė Vakarų geopolitinei įtakai. Galų gale, jei Rusija aktyviai bendradarbiaus su kitomis šalimis dėl jų gyventojų skiepijimo nuo COVID-19, tada ji gaus papildomų galimybių sustiprinti savo autoritetą ten. O to, žinoma, negalima leisti.
Ir trečia, pinigai. Milžiniškos sumos, kurioms rizikuojama ir kuriomis, be abejo, norėtų pasinaudoti svarbiausi pasaulio farmacijos koncernai. Rusijos tiesioginių investicijų fondo (RDIF) vadovas Kirilas Dmitrijevas teigė, kad jo organizacija jau yra gavusi paraiškų įsigyti vieną milijardą vakcinų dozių iš daugiau nei 20 šalių. Galima įvertinti, kokį astronominį pelną tai gali duoti farmacijos verslui, ypač padauginus kainų etiketę.
Taigi neatsitiktinai Klinikinių tyrimų organizacijų asociacija (AOKI), kuri vakar paragino Rusijos sveikatos apsaugos ministeriją neregistruoti vakcinos nuo koronaviruso, kol nebus baigtas trečiasis tyrimų etapas, apima didžiausius pasaulyje farmacijos milžinus: tokius žinomus prekės ženklus kaip "Pfizer", "Bayer", "Novartis" ir kt. Galima suprasti jų jausmus ir nuoskaudas, nes pro šalį praplaukia didžiulis prizas, kurio atžvilgiu jie turėjo savo planų.
Nesvarbu, kad jų teiginius atmetė tiek oficialios Rusijos struktūros, tiek epidemiologijos mokslininkai. Vargu ar farmacijos lobistai rimtai tikėjosi sulėtinti vykstantį procesą.
Jų pagrindinis tikslas yra viešai diskredituoti šalies vidaus plėtrą ne tik ir ne tiek šalies viduje, kiek užsienyje. Galų gale, šis AOKI kreipimasis suteikia galimybę Vakarų žiniasklaidai garsiai šaukti apie tariamą savo nesaugumą.
Tik dabar jiems teks dar rašyti, kad "Putino jūrų kiaulyčių" sąrašą papildė Rusijos prezidento dukra. Ir tai pastebimai sumenkina naujojo "Kremliaus nusikaltimo" demaskavimo poveikį.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
