VILNIUS, rugpjūčio 18 — Sputnik. Rusijos ambasada pasmerkė iškilmingą paminklo "miško broliams" atidarymą Estijoje, pranešime pažymėdama, kad tokie "pagerbimai" gali tik suskaldyti Estijos visuomenę.
Pranešimas paskelbtas diplomatinės atstovybės Facebook paskyroje.
Paminklas ginkluotų nacionalistinių grupuočių narių, vadinamų "miško broliais", garbei buvo atidarytas Saremos saloje, Luulupe kaime. Ant paminklo išraižyti būrio vadovo Elmaro Ilpo ir dar trijų jo grupės narių vardai. Paminklo atidaryme dalyvavo Estijos parlamento pirmininkas Hennas Põlluaasas, kuris "miško brolius" pavadino kovotojais už laisvę.
Rusijos ambasada pažymėjo, kad 2020 metai į Europos ir pasaulio istoriją įėjo kaip 75-osios Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinės, kaip 75-osios Sovietų žmonių pergalės prieš fašistinį agresorių, kuris klastingai užpuolė TSRS, metinės. Tačiau Estijoje šiomis dienomis prisiminė kitą datą — prieš 70 metų Estijos TSR valstybės saugumo ministerijos pareigūnai likvidavo Elmaro Ilpos gaują Saremos saloje.
"Atidarymo ceremonijoje buvo pasakyta daugybė žodžių apie "miško brolius" kaip laisvės kovotojus. Šis nevalyvumas niveliuoja šių banditų įvykdytų nusikaltimų pėdsakus, taip pat ir prieš pačius estus, kuriuos šie "laisvės kovotojai" įtarė bendradarbiavimu su "okupacine valdžia", — sakoma Rusijos diplomatinės atstovybės pranešime.
"Miško broliai" Estijoje nuo 1944 metų spalio iki 1947 metų sausio nužudė 544 žmones, iš kurių 456 buvo civiliai, papasakojo ambasada. Susidorojimas su paprastais žmonėmis ir įstaigų pareigūnais buvo ypač žiaurus, su kankinimais.
"Manome, kad tokie "pagerbimai" gali tik suskaldyti Estijos visuomenę. Nebus suprastas ir už Estijos ribų paprasto nusikaltėlio, o vėliau ir liūdnai pagarsėjusio sadisto bei kruvino žudiko iškėlimas ant nacionalinių didvyrių pakylos", — pareiškė ambasada.
Rusijos diplomatai atkreipė dėmesį į banditų lyderio Elmaro Ilpo biografiją. Net ankstyvaisiais metais prieškario Estijoje jis turėjo rimtų problemų su įstatymu. Vokietijos okupuotoje Estijoje jis buvo įkalintas už vagystes, tačiau tai padėjo jam po Estijos išvadavimo pateikti save kaip vokiečių okupacijos auką.
"Apskritai, paprasto smulkaus nusikaltėlio likimas. Tačiau ieškant "nacionalinio didvyrio", kaip paaiškėja, tiks ir toks statytinis. Ir todėl čia ir paminklas, ir karinis pagerbimas", — pažymi ambasada.
"Miško broliai" buvo nacionalistinės grupės, kurios 1940–1950 metais veikė prieš tarybinį režimą Lietuvos, Latvijos ir Estijos teritorijoje ir pasisakė už šių šalių nepriklausomybės atkūrimą.
Daugelis "miško brolių" tapo "partizanais" po Estijos išlaisvinimo nuo nacių 1944 metais, tikėdamiesi išvengti bausmės už vokiečių okupacijos metais padarytus nusikaltimus — dauguma jų galimai dalyvavo masiniame civilių, tarp jų ir žydų, naikinime. "Miško broliai" organizavo būrius, kad kovotų su komunistais ir terorizuotų sovietinei sistemai lojalius civilius.
Bendras "miško brolių" skaičius Estijoje pokario laikotarpiu siekė 30 tūkst. Judėjimas pradėjo mažėti 1953 metais, tačiau paskutinis "miško brolis" Augustas Sabbe mirė susidūrime su KGB pareigūnais tik 1978 metų rugsėjį.
Lietuvoje taip pat heroizuojami "miško broliai" — jiems statomi paminklai, kabinamos atminimo lentos, jų garbei įvardijamos gatvės. Tie, kurie ginčija oficialią valdžios institucijų versiją apie nacionalistų veiksmus, yra persekiojami.
