VILNIUS, rugpjūčio 24 — Sputnik. Japonijos mokslininkai nustatė, kad Širazės ledyno, esančio Rytų Antarktidoje, apačioje ledas tirpsta stebėtinai greitai. Šio reiškinio priežasčių tyrimų rezultatai skelbiami žurnale "Nature Communications".
58-osios Japonijos Antarktidos ekspedicijos metu mokslininkai atrado netipišką karštą vietą Rytų Antarktidoje.
Pranešama, kad 2017 metų sausio ir vasario mėnesiais tyrėjai turėjo retą galimybę atlikti jūrinius stebėjimus Širazės ledyno viršūnėje, kai sunkus ledas atsiskyrė ir ledlaužis sugebėjo prasiskverbti į užšalusią Liutcovo-Holmo įlanką, į kurią patenka ledynas.
Mokslininkai surinko duomenis apie vandens temperatūrą, druskingumą ir deguonies lygį 31 taške. Derindami šią informaciją su ledyno, srovių ir vėjų radaro stebėjimais, jie sukūrė vandenyno cirkuliacijos modelį po ledyno liežuviu.
"Mūsų stebėjimai rodo, kad iškart po Širazės ledyno liežuviu ledas tirpsta 7–16 metrų per metus greičiu, — Hokaido universiteto pranešime spaudai cituojamas tyrimo vadovas, Žemos temperatūros mokslų instituto docentas Daisuke Hirano. — Tai pranoksta lydymosi greitį po Toteno ledo šelfu, kuris, kaip buvo manoma, turi aukščiausią lydymosi greitį Rytų Antarktidoje — 10–11 metrų per metus".
Paaiškėjo, kad neįprasto reiškinio priežastis yra nuolatinis šilto vandens srautas į ledyno pagrindą iš Liutcovo-Holmo įlankos. Šiltas vanduo juda giliu povandeniniu slėniu, o paskui pakyla iki ledyno pagrindo, sušildydamas ledą iš apačios, o paskui išteka iš po ledyno, maišydamasis su vandeniu iš ištirpusio ledo.
Mokslininkai nustatė, kad šis tirpsmas vyksta ištisus metus, tačiau tam įtakos turi rytų pakrančių vėjai, kurie keičiasi su metų laikais. Kai vėjai nuslūgsta vasarą, padidėja gilaus šilto vandens srautas ir padidėja lydymosi greitis.
"Mes planuojame įtraukti šiuos ir būsimus duomenis į savo kompiuterinius modelius, kad galėtume tiksliau prognozuoti jūros lygio svyravimus ir klimato pokyčius", — sako Hirano.
Dauguma ankstesnių vandenyno ir ledo sąveikos tyrimų buvo atlikti Vakarų Antarktidoje, o kur kas mažiau dėmesio buvo skiriama Rytų Antarktidos ledynams, nes manyta, kad po daugeliu vandens ertmių yra šalta ir dėl to ledas netirpsta. Bet paaiškėjo, kad ne visada taip yra.
Antarkties ledynas, kurio didžioji dalis yra Rytų Antarktidoje, yra didžiausias gėlo vandens rezervuaras Žemėje. Jei šis skydas visiškai ištirps, jūros lygis pakils 60 metrų.
Remiantis dabartinėmis prognozėmis, jei laikysis dabartinis tirpimo tempas, pasaulio vandenyno lygis iki 2100 metų padidės vienu metru, o iki 2500 metų — daugiau nei 15 metrų. Mokslininkams labai svarbu aiškiai suprasti, kaip tirpsta Antarktidos žemyninis ledas ir tiksliau numatyti jūros lygio svyravimus.
