VILNIUS, rugsėjo 4 — Sputnik. Lyderiaujančios Europos šalys netaikys sankcijų Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai, nes bijo staigaus ir galutinio Minsko atsigręžimo į Maskvos pusę, ES stengsis išvengti ryšių su Baltarusija nutraukimo, sakė diskusijų klubo "Valdai" mokslo direktorius Fiodoras Lukjanovas.
Anksčiau laikraštis "Die Welt" pranešė, kad dėl Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos balsų Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai nebus taikomos ES sankcijos. Tai buvo padaryta siekiant "išlaikyti atvirus dialogo kanalus" su Baltarusijos lyderiu, sakoma laikraštyje. Daugelis ES valstybių, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis, laikėsi kitokios pozicijos ir reikalavo įtraukti Lukašenką į sankcijų sąrašą, pažymi laikraštis.
Kaip pažymėjo ekspertas, sankcijų taikymas valstybės vadovui, neatsižvelgiant į tai, ar jis buvo pripažintas teisėtu pagal rinkimų rezultatus, ar ne — tai santykių nutraukimo aktas. "Jei tai bus padaryta, tai turės labai dideles pasekmes", — RIA Novosti sakė Lukjanovas.
"Lyderiaujančios Europos šalys labai bijo, kad dėl pastarųjų savaičių įvykių Baltarusija staigiai atgręš į Rusijos pusę, Lukašenka atsidurs tokioje padėtyje, kur jam apskritai nėra į ką kreiptis, išskyrus (Rusijos prezidentą Vladimirą) Putiną. Tiesą sakant, tai jau vyksta, tačiau europiečiai yra labai susirūpinę, kad tai gali tapti galutine padėtimi", — mano jis.
Eksperto manymu, ES stengsis išvengti visiško santykių su Baltarusija nutraukimo, tikėdamasi, kad situacija šalyje po kurio laiko gali nurimti ir vėl bus galima pradėti dialogą su Lukašenka.
"Jie nenori dar labiau prisidėti prie to, kad atsigręžimas į Rusiją būtų visiškai neginčijamas ir neišvengiamas", — padarė išvadą Lukjanovas.
Anksčiau Lietuvos vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pasirašė įsakymą, kuriuo uždrausta atvykti į Lietuvą 30 Baltarusijos valstybės pareigūnų. Tarp jų sankcijos numatytos ir dabartiniam Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai. Latvijos ir Estijos užsienio reikalų ministerijos paskelbė analogiškas sankcijas.
Didžiuliai opozicijos protestai prasidėjo visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9 dieną, po prezidento rinkimų, kuriuos, CRK duomenimis, šeštąjį kartą laimėjo Aleksandras Lukašenka, surinkęs 80,1 % balsų. Opozicija mano, kad rinkimus laimėjo Svetlana Tichanovskaja, o ne Lukašenka.
Pirmosiomis dienomis saugumo pajėgos protestus griežtai slopino: prieš protestuotojus, kurie nesutiko su rezultatais, jie naudojo ašarines dujas, vandens patrankas, garsines granatas, gumines kulkas. Vėliau teisėsaugos institucijos nustojo naudoti jėgą, tačiau šalyje tebevyksta suėmimai. Oficialiais duomenimis, pirmosiomis dienomis buvo sulaikyta per 6,7 tūkst. Kaip pranešė respublikos Vidaus reikalų ministerija, per riaušes buvo sužeista šimtai žmonių, įskaitant daugiau nei 120 teisėsaugos pareigūnų.
