VILNIUS, rugsėjo 12 — Sputnik. Naujo tipo koronavirusas gali išgyventi ir išlikti virulentinis ilgiau nei savaitę ant atšaldytos šviežios lašišos paviršiaus, teigiama Kinijos mokslininkų tyrime, paskelbtame platformoje biorxiv.org.
Keli koronaviruso protrūkiai Kinijoje, taip pat Uhane, buvo susieti su jūros gėrybių rinkomis. Gegužės–birželio mėn. Kinijos valdžia laikinai uždraudė lašišų importą ir pašalino jas iš pardavimo po protrūkio didžiausiame didmeninės prekybos Pekino "Sinfadi" turguje, kur koronavirusas buvo aptiktas ant lašišos pjaustymo lentos.
Tai sukėlė susirūpinimą, kad mėsos arba atšaldytos žuvies paviršius gali būti potencialus viruso perdavimo šaltinis. Vėliau Kinijos valdžia pareiškė, kad nėra įrodymų, jog protrūkio šaltiniu tapo lašiša, taip pat paaiškino, kad pati žuvis gali būti neužkrečiama, tačiau virusas gali būti ant jos paviršiaus.
Kinijos mokslininkų grupės atliktas eksperimentas parodė, kad virusas SARS-CoV-2 (oficialus koronaviruso pavadinimas) lašišos paviršiuje išlieka virulentinis dvi dienas esant 25°C temperatūrai, o esant 4 laipsnių temperatūrai — mažiausiai aštuonias dienas.
Lašišos turguose, restoranuose ir gabenimo metu laikomos esant 4 laipsnių Celsijaus temperatūrai. Aukštos kokybės lašišos visame pasaulyje gabenamos per kelias dienas.
"Importuojamos ir eksportuojamos žuvys turi būti laikomos žemoje temperatūroje (0–4 laipsniai Celsijaus). Esant tokioms sąlygoms, SARS-CoV-2 užterštos žuvys per vieną savaitę gali būti lengvai pervežtos iš vienos šalies į kitą, ir tapti vienu iš tarptautinio SARS-CoV-2 plitimo šaltinių", — rašoma tyrimo tekste.
Skirtingai nei daržovės ir vaisiai, žuvis turi būti gabenama ir laikoma žemoje temperatūroje, o tai reiškia, kad virusas ant jūros gėrybių turguose parduodamos žuvies paviršiaus gali išgyventi ilgą laiką.
"SARS-CoV-2 gali ilgiau nei savaitę išgyventi ant žuvų paviršiaus esant 4°C temperatūrai — tokia temperatūra būna šaldytuvuose, šaldymo patalpose ir žuvų pervežimo transporto priemonėse. Reikalingas naujas griežtas žuvies importo ir eksporto inspekcijos protokolas", — sako mokslininkai.
Remiantis įvairiais vertinimais, Kinija prieš pandemiją kasmet importavo nuo 40 tūkst. iki 100 tūkst. tonų lašišos, todėl ji yra viena didžiausių lašišų vartotojų pasaulyje. Kitos pagrindinės lašišos importuotojos yra Čilė, Norvegija, Vietnamas ir Australija.
