Sučiupti metalo pardavėjai, kurie valstybei nesumokėjo beveik 400 tūkst. eurų mokesčių

© Pixabay / moerschyДенежные банкноты евро, архивное фото
Денежные банкноты евро, архивное фото - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
FNTT duomenimis, valstybei ir keliems juridiniams asmenims padaryta žala siekia daugiau nei 376 tūkstančius eurų

VILNIUS, rugsėjo 15 — Sputnik. Baigtas ikiteisminis tyrimas, kuriame net 16 asmenų kaltinami sukčiavimu, dokumentų klastojimu, kai buvo padaryta didelė žala, bei apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, apie tai pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Сырое мясо, архивное фото - Sputnik Lietuva
FNTT: už mokesčių slėpimą mėsos perdirbimo įmonės laukia teismas

Kelių įmonių, kurios veikė Vilniuje, vadovas, bendradarbiaudamas su dar kelių bendrovių direktoriais, iš Europos šalių įsigijo ir šalyje pardavinėjo metalą ir jo produkciją. Tuo tarpu bendrininkai, siekdami išvengti mokesčių mokėjimo valstybei, per savo kontroliuojamas įmonės kūrė ir vykdė nusikalstamas pridėtinės vertės mokesčio slėpimo schemas. 

Pareigūnų duomenimis, per porą metų buvo nuslėpta apie 105 tūkst. eurų PVM.

Tas pats vilnietis vadovas pareigūnams įkliuvo ir dėl dar kelių nusikalstamų veikų. Kontroliuodamas ne vieną įmonę bei dirbdamas su partneriais, iš vieno jų, kaip įtariama, apgaule išviliojo daugiau kaip 27 tūkst. eurų.

Betirdami šio asmens veiklą pareigūnai taip pat nustatė, kad jo valdytose įmonėse galėjo būti apgaulingai tvarkoma buhalterija, siekiant nuslėpti valstybei mokėtinus mokesčius. Be to, tų pačių įmonių vardu, teikiant tikrovės neatitinkančią informaciją, iš mobiliųjų operatorių buvo imami nauji mobilieji telefonai, užsakytos ryšio paslaugos, už kurias vadovas nė neketino atsiskaityti.

FNTT duomenimis, vilnietis, galimai siekdamas išvengti atsakomybės dėl susikaupusių skolų ir nemokėtų mokesčių, perdavė bendroves asocialiems arba su verslu nieko bendro neturintiems asmenims.

Денежные купюры - Sputnik Lietuva
Sučiupti organizuotos grupės nariai, dėl kurių veiklos valstybei nesumokėti 4 mln eurų

Pareigūnai mano, kad vilnietis už atlygį padėjo pritaikyti tą pačią įmonių atsikratymo schemą kitiems atskirų 8 įmonių direktoriams, panorusiems išvengti vadovaujamose įmonėse susikaupusių skolų mokėjimo.

Nustatyta, kad praskolintos įmonės, klastojant dokumentus, būdavo perrašomos asocialiems asmenims, taip įtraukiant juos į nusikalstamą veiką. Be to, įmonių apskaitos dokumentai būdavo slepiami, siekiant išvengti bet kokios buvusių direktorių asmeninės atsakomybės už ankstesnius įmonės valdymo ir apskaitos tvarkymo laikotarpius. 

Įtarimai pareikšti 16 bendrininkavusių asmenų. Į teismą perduodamos 69 nusikalstamos veikos pagal 37 epizodus. Suskaičiuota, kad per visą laikotarpį įtariamųjų asmenų padaryta žala valstybei — daugiau nei 376 tūkst. eurų. Teismui taip pat perduoti 26 civiliniai ieškiniai, kurių bendra suma siekia per 338 tūkst. eurų. Laikinai apribota nuosavybės teisė į turtą, kurio vertė siekia beveik 626 tūkst. eurų.

Atliekant tyrimą, iš šios bylos buvo atskirta 18 bylų su 18 įtariamųjų dėl analogiškų nesunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų, visi įtariamieji buvo pripažinti kaltais.

Griežčiausia bausmė, kuri gali būti skirta už apgaule įgytą didelės vertės svetimą turtą, — laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų. Už dokumentų klastojimą griežčiausiai baudžiama laisvės atėmimu iki trejų metų. O už dokumentų klastojimą, kai dėl buvo padaryta didelė žala, baudžiama laisvės atėmimu iki šešerių metų.

Naujienų srautas
0