Antilenkiška staigmena. Lietuvos teisėjai nusprendė įsikišti į politiką

© Photo : Lietuvos Respublikos PrezidentasФлаги Польши и Литвы
Флаги Польши и Литвы - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Lietuvos teisėjų taryba kategoriškai nesutinka su premjero parama teismų reformai Lenkijoje, kuri pažeidžia pagrindinę taisyklę — nepriklausomybę ir nešališkumą. Paaiškėjo, kad teisėjai parodė nelojalumą tiek vykdomajai valdžiai, tiek vienai iš politinių jėgų

Dvi pagrindinės nesutaikomos pastarųjų metų Lietuvos politinės jėgos — konservatoriai (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, TS-LKD) ir "valstiečiai" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, LVŽS) — prie rinkimų artėja su panašiais rinkėjų pasitikėjimo rodikliais. Remiantis naujausia "Vilmorus" atlikta nuomonės apklausa, kurią paskelbė "Lietuvos rytas", atotrūkis tarp TS-LKD ir LVŽS yra mikroskopinis. 15,1 proc. rinkėjų yra pasirengę balsuoti už valstiečius, o 14,9 proc. — už konservatorius. Ir tai atsižvelgiant į tokių apklausų paklaidą, kuri paprastai yra apie tris procentus.

Фемида, суд, архивное фото - Sputnik Lietuva
Teisėjų taryba atsiribojo nuo premjero palaikymo Lenkijoje vykdomai teismų reformai

Taigi, visiškai įmanoma, kad rinkimų nugalėtoją teks nustatyti teismuose. Beje, panaši situacija klostosi ir JAV prezidento rinkimuose. Ir šiandien ten viskas taip painu, kad vyriausiosios JAV Aukščiausiojo Teismo teisėjos Ruth'os Ginsburg mirtis gali radikaliai paveikti rinkimų rezultatus. Jei skirtumas tarp Trampo ir Baideno atsidurs paklaidos ribose, balsų skaičiavimas iš rinkimų komisijos bus perkeltas į Aukščiausiojo teismo posėdžių salę. O ten susidarė pusiausvyra. Pusė teisėjų yra konservatoriai, pusė — demokratai. Tik vieno teisėjo paskyrimas vietoj mirusios Ginsburg gali nulemti rinkimų baigtį.

Paralelės peršasi savaime. Ir jei šiandien JAV Aukščiausiajame Teisme yra penkiasdešimt demokratų prieš penkiasdešimt konservatorių teisėjų, tai Lietuvoje pusiausvyra yra tik vienos politinės jėgos — TS-LKD — naudai. Tai matyti iš naujausių teisėjų, kurie pagal Konstituciją neturėtų kištis į politiką, pareiškimų. Prisiminkite neseniai paskelbtą Konstitucinio Teismo pareiškimą, kad LVŽS vadovaujama vyriausybė yra "neteisėta". Visus tuos metus tylėjo, o štai dabar garsiai pasisakė. Premjeras Saulius Skvernelis šią Konstitucijos sergėtojų kalbą jau pavadino "keista".

Ir štai dar viena dabartinės Lietuvos teisėjų tarybos ataka prieš premjerą ir valdančiąją koaliciją. Savotiškos įstatymų sergėtojų profesinės sąjungos ataka.

"Lietuvos Vyriausybės vadovo pasisakymus apie Lietuvos paramą Lenkijos valdžios vykdomai teismų reformai vertiname kaip nulemtus įtempto rinkiminio laikotarpio ir atsiribojame nuo bet kokių šią reformą palaikančių teiginių", — žiniasklaidoje cituojamas Teisėjų tarybos pranešimas.

Tai yra, teisėjai tarsi pripažįsta, kad ministro pirmininko pareiškimas yra grynai politinis žingsnis, ir išsižada vyriausybės vadovo žodžių. Tuo pat metu patys teisėjai tapo šios politinės kovos dalyviais. O juk galėtų nutylėti arba bent jau deklaruoti savo poziciją po trijų savaičių — po Seimo rinkimų. Šiuo klausimu laiko pakanka. Juk teismų reforma Lenkijoje, kurią, beje, kritikuoja ir aukščiausia ES vadovybė, nėra vienos dienos klausimas. O štai naujosios Seimo sudėties rinkimai jau spalio 11 dieną. Ir bet kokia, net ir mažiausia vienos iš politinių jėgų klaida gali pakreipti svarstykles į priešo pusę.

Saulius Skvernelis, archyvinė nuotrauka - Sputnik Lietuva
Skvernelis pareiškė, kad Lietuva nepalaikys ES sankcijų Lenkijai

Verta priminti, kad per paskutinius 2016 metų Seimo rinkimus, po pirmojo turo, susiklostė panaši padėtis. Tuomet, suskaičiavus balsus daugiamandatėse apygardose, konservatoriai aplenkė valstiečius tik vienu mandatu. Ir jie jau šventė pergalę, o jų lyderis Gabrielius Landsbergis matavosi premjero fraką. Tačiau po dviejų savaičių, per balsavimą vienmandatėse apygardose, tuomet dar mažai žinomos partijos "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" atstovai iškovojo tvirtą pergalę. Atotrūkis buvo toks didžiulis, kad jokios konservatorių apeliacijos teismuose nebūtų padėjusios. Jiems teko susitaikyti ir ketveriems metams atsisėsti į opozicijos kėdę.

Šiandien, sprendžiant iš naujausių apklausų, situacija yra beveik tokia pati. O pagal pirmojo rinkimų turo (spalio 11 dieną) rezultatus vis tiek nebus įmanoma įvertinti galutinės tos ar kitos partijos pergalės. Tačiau negalima atmesti varianto, kad "naujos valdžios" klausimas turės būti išspręstas padedant teisėjams.

Ir dar priminsime, kad prieš paskutinius rinkimus politinėje loterijoje tik mėgėjas galėjo lažintis dėl Ramūno Karbauskio vadovaujamos LVŽS pergalės. Juk tuomet apklausų favoritėmis buvo tik dvi tradicinės partijos — konservatoriai (TS-LKD) ir socialdemokratai (LSDP). Bet lietuvis rinkėjas "iš provincijos" trenkė kumščiu ir suteikė valdžią šalyje naujai politinei jėgai — "valstiečiams". Kiek jie patenkino rinkėjų pokyčių viltis? Tai galutinai paaiškės tik po antrojo rinkimų turo — spalio 25 dieną.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Naujienų srautas
0