Didelis nacionalinis pakilimas? Kaip smetoninės Lietuvos sekėjai veržiasi į Seimą

© Photo : Lietuvos Respublikos SeimasЗаседание Сейма Литвы
Заседание Сейма Литвы - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Nacionalizmas nėra blogybė. Ši ideologija suvienijo ir išlaisvino ne vieną tautą. Tokį laikotarpį pereina dauguma tautų

Lietuvių tautinis atgimimas XIX amžiaus pabaigoje taip pat rėmėsi nacionalistine pasaulėjauta. Didelis nacionalinis pakilimas buvo Atgimimo metais — 1988–1999 metais. Ir tada, ir vėliau, ypač pirmaisiais atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metais, pasitaikydavo ir nacionalistinių recidyvų.

Партия Литва - всех в рамках предвыборной кампании провела баскетбольный матч - Sputnik Lietuva
Ar padės Lietuvos krepšinio žvaigždės politikos naujokams laimėti Seimo rinkimus?

Dabar XXI amžiaus antras dešimtmetis. Kiti laikai. Ir Lietuvos valstybė save pozicionuoja kaip brandžią demokratiją. Norima nebūtinai yra esama.

Per trisdešimt metų Lietuvai nepavyko toli nueiti pilietiškumo keliu. Lietuviškumą ir vėl bandoma supriešinti su europietiškumu.

Pilietiškumas nepaneigia savo tautos kalbos, tautinės kultūros. Juo labiau ištikimybės tėvynei. Pilietiškumas remiasi bendražmogiškomis vertybėmis.

Seimo rinkimų kampanija įsibėgėja. Ir tautiškumo, patriotiškumo, tradicinių vertybių šūkiai skamba vis garsiau. Kandidatai į deputatus prisiekinėja rinkėjams, kad gins lietuviškąsias vertybes nuo Briuselio valdininkų ir viso pasaulio globalistų. Ir, žinoma, nuo užsimaskavusių vidaus priešų.

Smetoninės Lietuvos pasaulėjauta šiuolaikiniams nacionalistams — idealas. Tarybų Lietuva iškirpta iš Lietuvos istorijos. Trinama ir iš tautiečių sąmonės. Provincialus mąstymas tapo tautiniu savitumu.

Didelių tautų nacionalizmas gali virsti šovinizmu. Mažų tautų nacionalizmas geriausiu atveju — etnografija. Blogiausiu — savo pačių karikatūra. Mažų tautų nacionalizmas daugiausia kenkia joms pačioms.

Centro partijos-Tautininkų rinkimų šūkis: "Kol kiti kalba, mes darome. Lietuva — svarbiausia".

Centro partija-Tautininkai susikūrė anksčiau šiemet susijungus Centro partijai "Gerovės Lietuva" ir Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungai. Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjunga, tai buvusi Tautininkų sąjunga — dešinioji Lietuvos politinė partija.

Здание Сейма Литвы - Sputnik Lietuva
Venckienė pareiškė, kad artėjantys Seimo rinkimai panašėja į cirką

Lietuvių tautininkų sąjungos ištakos siekia "Varpo" laikraščio leidėjų grupę, veikusią XIX a. pabaigoje. Po 1926 metų perversmo karininkai politinę valdžią perdavė Antanui Smetonai. Nuo tol iki pat 1940 metų Lietuvos inkorporacijos į TSRS visas tarpukario Lietuvos ekonominis ir kultūrinis vystymas buvo lemtas tautininkų vertybinių nuostatų.

Tautininkų sąjunga atsikūrė 1989 metais. 1990 metais buvo įregistruota kaip politinė partija. Partijos deklaruojamas tikslas — ugdyti tautinę savimonę, išsaugoti ir puoselėti tautinę kultūrą, kurti ir stiprinti tautinę valstybę. Lietuvos Respublikos Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime 1990 m. veikė 12 narių tautininkų frakcija. Tačiau jau 1991 metais dalis jos narių atsiskyrė ir išsibarstė po kitas frakcijas ir partijas. Partija prarado įtaką. Keitėsi jos pavadinimai, keitėsi vadovai.

2017 metais Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos partijos pirmininku buvo paskirtas Sakalas Gorodeckis. Vėliau partija susijungė su Centro partija "Gerovės Lietuva" ir tapo Centro partija-Tautininkais.

Sakalas Gorodeckis Centro partijos-Tautininkų rinkimų į Seimą sąraše ketvirtas.

Lietuvių tautininkai iki šiol labiausiai pasižymėjo tuo, kad jų organizuotos Vasario 16-osios bei Kovo 11-osios eitynės susilaukdavo kritikos dėl nacionalistinių šūkių ir plakatų.

Lietuvos Nepriklausomybės dienos proga ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga tautininkų organizuojamose eitynėse skamba šūkis "Lietuva — lietuviams".

Витаутас Раджвилас - председатель Национального объединения - Sputnik Lietuva
"Nacionalinis susivienijimas". Neolandsbergizmas "nesisteminės opozicijos" kailyje

Praėjusiais metais, Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, Vilniuje taip pat vyko tautininkų eitynės, kurių metu vėl skambėjo šūkis "Lietuva — lietuviams". Eitynėse susirinko apie tūkstantis žmonių. Pirmose eitynių gretose buvo ir filosofas Arvydas Juozaitis.

Prieš eitynes Juozaitis žiniasklaidai teigė, kad "Lietuva — lietuviams" "visų pirma yra (Vinco) Kudirkos šūkis". "Visų antra, niekas nešaukia Lietuva tik lietuviams — matykite skirtumą", — sakė filosofas ir patikslino, kad Lietuva yra visiems, "bet tai yra vienintelė lietuvių žemė — kitos mes neturime".

Tuomet Arvydas Juozaitis kandidatavo į prezidento postą. Prezidentu netapo.

Arvydas Juozaitis nepritapo prie Lietuvių tautininkų ir respublikonų sąjungos.

Nepritapo ir prie vėliau transformavusios Centro partijos-Tautininkų. Nepavyko Juozaičiui sukurti ir naujos partijos.

Vėliau filosofas Arvydas Juozaitis migravo į kitą politinį darinį — Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai. 2020 metų sausį Kartų solidarumo partija tapo Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai, jos pirmininku ir tapo buvęs kandidatas į prezidentus, filosofas Arvydas Juozaitis.

Kartų solidarumo sąjungos-Santalkos Lietuvai rinkimų šūkis: "Lietuva yra čia". Kaip teigia partijos atstovai, išskirtinis jų programos bruožas yra tas, kad ji skirta "žmogui, šeimai, bendruomenei, tautai ir valstybei".

Депутат Сейма Литвы Ирина Розова, архивное фото - Sputnik Lietuva
Lietuvos žurnalistas ginče su Rozova užsipuolė Tomaševskį

"Mūsų pagrindinis siekis yra ginti, puoselėti solidarią bendro gėrio tautinę valstybę ir jos piliečių interesus. Jei bus piliečiai apginti, gyvens saugiai — bus ką ginti ir išliks Lietuvos valstybė. Globalios Lietuvos nėra, Lietuva yra čia", — pristatydamas Kartų solidarumo sąjungą-Santalką Lietuvai sakė partijos pirmininko pavaduotojas Saulius Lapėnas.  

Kitos nacionalistinės partijos — Nacionalinio susivienijimo (NS) — rinkimų šūkis: "Pakelk galvą, lietuvi, atsiimk valstybę".

Pagrindinis Nacionalinio susivienijimo tikslas — pažadinti kolektyvinę visuomenės valią. "Kad vėl taptume politine tauta, gintume savo interesus", — sako judėjimo lyderis Vytautas Radžvilas.

Valstybė žlunga, tauta naikinama, galioja cenzūra, dėl nuomonės reiškimo žmonės metami iš darbo. Taip Nacionalinio susivienijimo lyderis Vytautas Radžvilas ir jo sekėjai mato Lietuvą.

Pasak Radžvilo, jie kelia esminį klausimą, kurio Lietuvoje niekas neužduoda: ar valstybei valdyti save, būti suvereniai arba būti valdomai. Jo matymu, Lietuva yra vienintelė ES šalis, kuri deklaruoja tikslą išnykti kaip tauta ir valstybė.

Nacionalinio susivienijimo programa — tai alternatyva globalios Lietuvos vizijai. Programoje pabrėžiama tautiškumo svarba bei pasisakoma prieš gilesnę integraciją į Europos Sąjungą.

Новая табличка Йонасу Норейке в Вильнюсе, архивное фото - Sputnik Lietuva
Rimta kova dėl Seimo vietos. Kaip ir kam Jonas Noreika-Generolas Vėtra padės rinkimuose

Ši kraštutinė dešinioji partija įsteigta vos prieš pusmetį. Tačiau jos ideologinis įkvėpėjas Radžvilas teigia, kad ji buvo kuriama penkiolika metų ir yra kitokio tipo. Nacionalinis susivienijimas — sąjūdinis, suburtas iš visuomeninių judėjimų: iš 2004 metų Radžvilo įsteigto "Kito pasirinkimo", vėliau transformuoto į "Tautos forumą" ir jo padalinius atskiruose miestuose, bei patriotinio jaunimo sambūrio "Pro Patria".

Tiesa, nauja partija turėjo gimti susijungus Radžvilo visuomeniniams dariniams ir ekskonservatoriaus Rimanto Dagio buramiems krikščionims. Pernai rugpjūtį net buvo pasirašytas bendras kvietimas burti naują politinę jėgą. Tačiau buvo įsteigtos dvi atskiros partijos. Kodėl? Pasak Radžvilo, pamatęs Dagio įsteigtos Krikščionių partijos pavardes kiekvienas supras, kodėl vienybė neįmanoma. "Ten į vieną darinį buriami socialistai, komunistai, kosmopolitai, liberalai", — paaiškino ponas Radžvilas.

Nacionalinis susivienijimas į Seimo rinkimų sąrašą priėmė ir "Jaunosios Lietuvos" atstovus: ketvirtas nuo galo Stasys Buškevičius, paskutinis — jo tėvas, partijos lyderis Stanislovas Buškevičius.

Nacionalinis susivienijimas turi du aiškius lyderius — Radžvilą ir Vytautą Sinicą. Aplink Radžvilą susibūrė Lietuvos valstybės raida nepatenkinti Sąjūdžio veteranai, aplink Vytautą Sinicą — "Pro Patria" jaunimas.

Beje, Prezidento Gitano Nausėdos viešai reiškiamo prielankumo "Pro Patria" ir šiai organizacijai prijaučiantiems nepastebėti būtų sunku. Tai ypač buvo akivaizdu diskusijose apie atminimo lentą Jonui Noreikai, kuri buvo pakabinta "Pro Patria" iniciatyva. Tada sostinės mero Remigijaus Šimašiaus sprendimą nuimti lentą Generolui Vėtrai Jo Ekscelencija pavadino neišmintingu ir sukiršinusiu visuomenę.

Белые грибы в корзине, архивное фото - Sputnik Lietuva
Grybai ir politika. Ar įspūdingas grybų derlius padeda kandidatams į Seimą atsipalaiduoti?

Kad prezidentui nesvetimos nacionalistinės, tautininkų reiškiamos idėjos, galima spręsti ir iš inauguracijos 2019 metų liepos 12 dieną prie paminklo J. Basanavičiui G. Nausėdos pasakytų žodžių. "Kas dar svarbu — šitas žmogus puoselėjo mūsų tautinę tapatybę tuo metu, kai jai buvo daugiausiai pavojų. Šiandien aš matau, kad mūsų tautinei tapatybei taip pat kyla pavojai. Galbūt ne tiek dėl to, kad mes patys nebesugebame tos tautinės tapatybės išlaikyti. Bet dėl to, kad yra daugybė pagundų — globalizuotas pasaulis, daug visokių tarptautinių srovių, kurios galbūt labiau kitąkart ir pakreipia labiau paveikius žmones ta tokia, sakyčiau, globalizmo kultūros link. Ir tautinės tapatybės puoselėjimas šiandien tampa kaip reta, ir kaip kitaip būtų sudėtinga ir išsireikšti — tikrai kaip reta sudėtingas uždavinys, kurį reikia mums įgyvendinti", — kalbėjo Jo Ekscelencija.

Kaip jau buvo minėta, nauja "X" partija turėjo gimti susijungus Radžvilo visuomeniniams dariniams ir ekskonservatoriaus Rimanto Dagio buriamiems krikščionims.

Tada, praėjusių metų rudenį, konservatyviomis ir krikščioniškomis vertybėmis grįstą partiją kuriantys parlamentaras Rimantas Dagys ir "Pro Patria" lyderis Vytautas Sinica sulaukė pagalbos iš šalies. Bent jau tokį įspūdį galima buvo susidaryti iš to, jog politinės jėgos kūrėjų draugijoje atsirado filosofas Mindaugas Kubilius, rengęs rinkiminę Gitano Nausėdos strategiją ir neslepiantis asmeninės draugystės su prezidentu.

Президент Литвы Гитанас Науседа - Sputnik Lietuva
Niekas nesitikėjo. Lietuvos prezidentas parodė diktatoriškas manieras

Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) po nesutarimų su partijos vadovybe palikęs Seimo narys Rimantas Dagys 2019 m. vasaros pabaigoje pareiškė, jog liberalios pasaulėžiūros vyravimas Lietuvos politikoje veda valstybę į aklavietę. Jis tikino, kad dėl to spontaniškai "iš apačios" esą kuriasi nauja politinė jėga. "Tą procesą smarkiai paskatino ir prezidento Gitano Nausėdos kampanija, ypač prigimtinių tiesų ir siekio kurti Gerovės valstybę ant tvirtų pamatų deklaravimas", — tada lyg tarp kitko jis užsiminė žiniasklaidai.

Tačiau prezidentas Nausėda bet kokių sąsajų su patriotine ir krikščioniška jėga kratėsi — Jo Ekscelencija teigė nedalyvaujantis partijų kūrimo procese.

Kubilius dirbo Nausėdos rinkimų štabe. Kaip nurodo jis pats — nuo 2018 gegužės iki 2019 metų liepos jis buvo Nausėdos rinkimų štabo strategijos patarėju.

Kokį vaidmenį Nausėdos strategas atliko naujai kuriamoje jėgoje? "Mane kaip filosofą pakvietė. Kaip filosofą-teologą. Aš partijos tai nekuriu, bet aš, matote, buvau žmogus, kuris daug pasireiškė teologijoje ir tiek", — žiniasklaidos paklaustas apie ryšį su kuriama nauja partija praėjusių metų vasarą aiškino Kubilius.

Perklaustas, kad galbūt kaip konsultantas prisideda prie naujos jėgos kūrimo, jis tikino neprisidedantis niekaip.

Paklaustas, kuo pasireiškia jo asmeninė draugystė su prezidentu, jis teigė: "Suprantat, aš vakare atsisėdu prie ikonos ir pasimeldžiu už Lietuvos prezidentą kaip katalikas. Tai va (...) Tuo ir tepasireiškia", — prieš metus žiniasklaidai aiškino prezidento rinkimų strategas.

Tada naują partiją buriantis V. Sinica taip pat sakė, kad "Nausėda virvelių netampo".

Pasimelskime ir mes už Jo Ekscelenciją ir Jo draugus. Kad Lietuva būtų visiems. Visiems taptų Gerovės valstybe.

O Nacionaliniam susivienijimui dėl tautinės valstybės stiprinimo remiančio rinkėjo balsų teks pasivaržyti su kitomis naujomis ar atsinaujinančiomis partijomis. Jau minėtomis — Centro partija-Tautininkais, Kartų solidarumo sąjunga-Santalka Lietuvai, Krikščionių sąjunga. Jau nekalbant apie apklausų viršūnėje esančią Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. NS būtent Tėvynės sąjungą-Krikščionis demokratus kritikuoja aršiausiai kaip pamynusius savo ankstesnius tautiškumo idealus.

Вход в Сейм Литвы - Sputnik Lietuva
Nusipelnėte gyventi geriau? Seimo rinkimai jau čia pat — dėl ko gi stengiasi kandidatai

Net neperžengusios penkių procentų ribos šios mažosios nacionalistinės partijos turi galimybių integruotis į valstybės politinę sistemą. Rinkimai joms yra šansas pasirodyti rinkėjui, užsiauginti jį. Sukurti sau realias galimybes laimėti jei ne šio Seimo, tai savivaldos tarybų rinkimuose.

Šiuose Seimo rinkimuose šios nacionalistinės partijos lyderiaujančioms reitinguose partijoms suduos skaudų smūgį. Gal net lemiamą. Nes atsiras rinkėjų, kurie balsuos ir už jas. Kiekviena iš jų surinks nuo kelių dešimtųjų procento iki dviejų, trijų ar net keturių procentų balsų.

Esant 17 partinių sąrašų skaičiui, partijos, neperžengusios penkių procentų barjero, iš viso teoriškai surinks apie 20 procentų balsų. Tai didžiulis skaičius. Jeigu netolimoje ateityje nacionalistinės Lietuvos partijos susivienytų, tai jos jau šiandieną praktiškai surinktų 20 procentų Lietuvos rinkėjų balsų.

"Kol kiti kalba, mes darome. Lietuva — svarbiausia"; "Lietuva yra čia"; "Pakelk galvą, lietuvi, atsiimk valstybę"; "Neleisime iškirsti Lietuvos, jos šeimų ir miškų"; "Lietuva visų, žmogus — pirmiausia"; "Lietuva — lietuviams"...

Europoje tautiškumą pabrėžiančios, ES kritikuojančios partijos dabar populiarios. O iš Lietuvos politinio gyvenimo nacionalistinis popsas niekada išnykęs ir nebuvo. Nei praktiškai, nei teoriškai.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Naujienų srautas
0