VILNIUS, rugsėjo 27 — Sputnik. Fotografas Antonas Petrus keliauja po pasaulį ieškodamas neįtikėčiausių ir gražiausių peizažų, jo darbai publikuojami prestižiniuose žurnaluose. Interviu RIA Novosti jis papasakojo apie neatrastą Turkiją ir jos "kosmines" vietas — Kapadokiją ir Meilės slėnį.
Dabar turbūt pats geriausias laikas keliauti
Taip, daugelis šalių yra uždarytos, kai kuriose jų reikalinga pažyma su neigiamais koronaviruso tyrimų rezultatais, atvykus reikia karantinuotis. Tačiau, kita vertus, turistų yra labai mažai, viešbučių ir paslaugų kainos smarkiai sumažėjo.
Net negaliu suskaičiuoti, kiek kartų buvau Stambule. Bet kiekvienas apsilankymas yra ypatingas. Šį kartą oras buvo puikus, saulė šilta, kebabai skanūs.
Apskritai, tai yra geriausias pasirinkimas pradedantiesiems keliautojams.
Daugelis vietinių gyventojų kalba rusiškai — ir ne tik tie, kurie dirba turizmo versle. Dažnai Stambulo gatvėse turkai, kažkada dirbę buvusios TSRS šalyse, kreipėsi į mane, kad tik pabendrautų, prisimintų kalbą.
Taip, yra kaukių režimas. Bet tai daugiau pliusas nei minusas.
Kaukės dalijamos lėktuvuose ir viešbučiuose, antiseptikų yra visur. Restoranų prieigose matuojama temperatūra, ant stalų dedami dezinfekciniai geliai. Viskas labai patogu ir apgalvota. Tiesa, Stambule porą dienų buvo 30 laipsnių karštis, tad tokiu atveju ne visai patogu dėvėti kaukę.
Vietiniai gyventojai labai džiaugiasi galėdami priimti svečius iš viso pasaulio.
Be to, 80 procentų turistų, kuriuos matėme šiais metais, yra rusai ir ukrainiečiai. Mes esame pionieriai!
Kapadokija yra kosminė vieta Turkijoje.
Kelias dienas važinėjome ten po olų miestus, tyrinėjome slėnius. Aš net spėjau paskraidyti oro balionu ir nufotografuoti visą šį grožį iš paukščio skrydžio.
Beje, šios pramogos kaina gerokai nukrito.
Prieš pandemiją ji kainavo 180 eurų, o mes sumokėjome 130. Ir tai yra neįtikėtinas vaizdas: degikliai dega tamsoje ir į orą vienu metu pakyla dešimtys kamuoliukų!
Greitai pakilome į didelį aukštį, bet netrukus nusileidome labai žemai. Tiek, kad krepšelio dugnas susibraižė į krūmus. Kaip paaiškėjo, vaikinas pasiūlė savo merginai ranką, jie skrido kartu su mumis. Balionas skrido ties ta vieta, kur ant žemės buvo užrašas: "Tekėk už manęs!", o jų draugai stovėjo su šampanu. Romantika!
Meilės slėnis padarė ne mažiau stiprų įspūdį.
Nesunku atspėti, kodėl taip vadinama: uolos ten yra falo formos.
Slėnis yra vulkaninės kilmės, kaip ir dauguma Kapadokijos kraštovaizdžių.
Uolingų nuosėdų dugnas sudarytas iš minkšto tufo, o viršus — iš labiau atsparaus vėjui bazalto. Šių Marsą primenančių kraštovaizdžių kilmės versijų yra daug, net nežemiškų.
Aušrą pasitikome apžvalgos aikštelėje, tarp uolų krito paslaptingi šešėliai. Neįtikėtinas reginys!
Į namus tradiciškai parsivežiau krūvą saldumynų: baklavos, lukumo, datulių ir... porą papildomų kilogramų svorio.
Tiesiog neįmanoma atsispirti turkiškai konditerijai ir neišleisti visų likusių pinigų saldumynams.
