VILNIUS, spalio 3 — Sputnik. 1990 metų spalio 3 dieną VFR ir VDR susijungė. Tačiau net po 30 metų yra dvi Vokietijos — Vakarų ir Rytų. Fiziškai tarp jų nėra trijų metrų aukščio sienos, tačiau siena tebestovi galvose. Apie tai rašo Sputnik radijo autorė Mila Žuravliova.
Vokietijos visuomenė patyrė "beprecedentį stiprybės išbandymą", kai buvo padalinta į Rytus ir Vakarus. Tačiau šalies suvienijimas, kuriuo iš pradžių taip nuoširdžiai džiaugtasi, nebuvo lengvas. Siena buvo sugriauta, tačiau liko neištrinama riba tarp dviejų Vokietijų.
Buvę Vokietijos Demokratinės ir Vokietijos Federacinės Respublikos gyventojai vis dar kitaip suvokia pasaulį ir mąsto kitaip. Jie skiriasi vienas nuo kito tradicijomis, mentalitetu, išsilavinimu. Daugelis rytų vokiečių pasiilgsta ir kartais idealizuoja savo socialistinę praeitį. Jie sako, kad po susivienijimo prarado gimtinę. Todėl norėdami kažkaip atkurti ryšį su ja, jie mėgaujasi prisiminimais ir eina į retro parduotuves, kuriose iš VDR laikų galima nusipirkti indų, šviestuvų, porceliano figūrėlių. Jie taip pat skaito žurnalus ir knygas apie gyvenimą Rytų Vokietijoje, žiūri filmus.
Galbūt tik jaunimas, gimęs jau po 1990 metų, nedaro aiškios takoskyros tarp Vakarų ir Rytų. Tai suprantama, jie neturi ko prisiminti. Jie nejaučia nuoskaudos pažangioms senosioms federalinėms valstybėms.
Dažniausiai brandūs žmonės linkę į "nostalgiją" (ilgesį Rytų Vokietijai). Jie prisimena, kaip griuvus Berlyno sienai, VFR valdžia savo tautiečiams iš VDR sakė, kad jų technologijos yra beviltiškai atsilikusios, o visa ekonomika nėra perspektyvi. Didelės gamyklos buvo uždarytos, milijonai žmonių liko bedarbiai. Tie, kurie anksčiau vadovavo gamykloms, buvo priversti šluoti gatves ar išvežioti prekes. Tada daugelis išvyko į Vakarų Vokietiją, kad nenumirtų iš bado.
Piniginės storis
Vis dar yra pajamų skirtumas tarp buvusių Rytų ir Vakarų Vokietijos gyventojų. Socialiniai ir ekonominiai rodikliai taip pat aiškiai parodo vienybės trūkumą Vokietijoje, sako Vladislavas Belovas, Rusijos mokslų akademijos Europos instituto Germanistikos centro vadovas.
"Naujosios federalinės žemės vis dar skiriasi nuo senųjų federalinių žemių. Akivaizdu, kad egzistavo dvi skirtingos sistemos. Ir, matyt, adaptacijos procesai dar nėra baigti. Formaliai — viena ekonominė ir politinė erdvė, vienas įstatymas, viena rinka. Tačiau naujose federalinėse žemėse nedarbas yra didesnis, mažesnis darbo našumas, mažesnė jaunų žmonių dalis, kurių daugelis per 30 metų persikėlė į Vakarų Vokietiją", — Sputnik radijui sakė Vladislavas Belovas.
Rytų Vokietijos pensininkai finansiškai taip pat nesijaučia labai patogiai. Kanclerė Angela Merkel pažadėjo iki 2025 metų suvienodinti išmokas abiejose šalies dalyse, tačiau kol kas skirtumas yra didelis. Kartais jis siekia 450 eurų.
Žvelgiant iš politinio ir ekonominio požiūrio, visus šiuos metus Rytų Vokietija liko nuošalyje. Vokietijos žurnalistai ir istorikai nuolat rašo apie tai.
Kelias į šviesesnę ateitį
Kita vertus, išoriškai Rytai atrodo beveik taip pat gerai, kaip Vakarai. Pastaraisiais metais šiai daliai buvo skiriama vis daugiau pinigų skirtumams panaikinti. Naujose federalinėse žemėse geresnė infrastruktūra — transportas, susisiekimas, pažymi Vladislavas Belovas. Pasak jo, Rytuose ir švietimo sistema pradėjo veikti geriau.
"Daugelis Rytų Vokietijos universitetų — Drezdeno, Berlyno, Leipcigo — tampa ne mažiau patrauklūs nei Vakarų Vokietijos universitetai. Konvergencijos procesas tęsiasi. Tai kasmet pažymima ataskaitose", — sakė ekspertas.
Kai prieš dvejus metus Vokietija atšventė 28-ąsias susivienijimo metines, Angela Merkel pareiškė, kad Vokietijos vienybė vis dar nėra visiškai atkurta, tai dar ilgas kelias. Ir, matyt, skausmingas. Vokietija buvo padalinta į dvi dalis beveik pusę amžiaus. Matyt, 30 metų nepakanka, kad lūžę kaulai suaugtų kartu ir toliau atliktų savo funkcijas.
