Ar Turkija gali išvaryti Rusiją iš Užkaukazės?

© Sputnik / Минобороны Азербайджана / Pereiti į medijų bankąВоенный конфликт в Карабахе
Военный конфликт в Карабахе - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Karas Karabache gali nulemti Rusijos įtakos Užkaukazėje praradimą — apie tai Rusijoje vis dažniau kalba, vieni su nerimu, kiti (amžini kovotojai su Rusijos imperializmu) — su viltimi

Ir jei Rusija pralaimės, žinoma, Turkija gaus — todėl, sakyk, būtina ryžtingai paremti vieną iš konflikto šalių, perspėjant turkus apie kišimosi neleistinumą. Priešingu atveju prarasime viską — Armėnija pralaimės ir nusivils Rusija (ir persiorientuos į Vakarus), o Azerbaidžanas įsitikins Turkijos paramos veiksmingumu ir taip pat atvės Maskvos atžvilgiu. O Turkija taps įtakingiausia jėga Pietų Kaukaze ir aktyviau pradės kišti pagalius į Rusijos ratus kitomis kryptimis, pirmiausia Sirijos ir Libijos. Apskritai grįš Rusijos ir Turkijos karų laikai.

Kalnų Karabachas: ar Azerbaidžanas ir Armėnija galės nutraukti ugnį ir susitarti? - Sputnik Lietuva
Kalnų Karabachas: ar Azerbaidžanas ir Armėnija galės nutraukti ugnį ir susitarti?

Ši koncepcija kaip visuma yra ydinga ir neteisinga — Rusija šiame beprasmiškame kare nieko nepalaikys ir pasieks ankstyvą pabaigą, neprarasdama įtakos regione. Tačiau visos šios mūsų visuomenės baimės aktyviai remia garsius Turkijos lyderių pareiškimus. Turkai, skirtingai nei rusai, ne tik nereikalauja paliaubų, bet ir visaip palaiko Baku, tuo pačiu priekaištaudami Rusijai. Erdoganas pasakys, kad dabar Kalnų Karabacho konfliktas turėtų būti išspręstas visiems laikams ir didžiosios valstybės neturi teisės jam patarti šiuo klausimu:

"Jungtinės Valstijos, Rusija ir Prancūzija nesugebėjo išspręsti šio klausimo maždaug 30 metų. <...> Minsko trejetu vadinama grupė šios problemos neišsprendė. Be to, ji padarė viską, kad šios problemos neišspręstų. Dabar jie gudrauja ir kartais grasina. Atėjo laikas atsiskaityti. Pats Azerbaidžanas turi nupjauti virkštelę".

Tada Turkijos užsienio reikalų ministras Mevliutas Čavušoglu pareiškia, kad "mes esame kartu su Azerbaidžanu tiek prie derybų stalo, tiek mūšio lauke. Tai nėra tušti žodžiai. Kad ir kokios pagalbos reikia Azerbaidžanui, mes esame pasirengę ją suteikti". Tuo pačiu metu pasirengę kreiptis į "visą pasaulio bendruomenę, ypač į ESBO", protestuodami prieš dvigubus standartus:

"Šiandien mes kartu palaikome Ukrainos ir Gruzijos teritorinį vientisumą. Tai yra pagrįsta ir teisinga pozicija. Tačiau kalbant apie Azerbaidžaną, Azerbaidžanas, kurio žemės buvo okupuotos, prilygsta tokiam pačiam mastui kaip okupacinė šalis Armėnija. Ši pozicija iš esmės neteisinga ir nesąžininga".

Tai yra, Turkija primena Rusijai Krymo nepripažinimą, kad ji nepalaiko Rusijos Pietų Osetijos ir Abchazijos klausimu, o dabar ji taip pat nepaiso Maskvos raginimų nustoti pilti žibalą į ugnį. Ar Erdoganas nusprendė peržengti ribą santykiuose su Putinu ir pakenkti Rusijos ir Turkijos sąveikai? Be to, jei po to, kai 2015 metų lapkritį turkai numušė mūsų Su-25, devyniems mėnesiams įšaldyti santykiai buvo atkurti, tai jie gali neatlaikyti naujo kivirčo.

Ne, nepaisant visos kariškos retorikos, Turkija nenori rizikuoti santykiais su Rusija ir nesikiš į Armėnijos ir Azerbaidžano karą. Pranešimai apie iš Sirijos dislokuotus kovotojus, taip pat turkų F-16 sunaikintą armėnų Su-25, yra dezinformacija. Tačiau, žinoma, yra Turkijos politinis kišimasis — ir jis jau įgijo įspūdingą mastą. Kodėl to reikia Ankarai, ko ji nori?

Российские военные в Сирии - Sputnik Lietuva
"Mes juos nepakankamai įvertinome": Vakarai pagaliau pripažino rusų karinę sėkmę Sirijoje

Nori išvaryti Rusiją iš Pietų Kaukazo? Bet tai nerealu — Kaukazas jau kelis šimtmečius buvo Rusijos ir Turkijos varžybų ir susirėmimų zona, dėl ko jis ir atsidūrė Rusijos sudėtyje. TSRS žlugimas nereiškė Užkaukazės pasitraukimo iš Rusijos įtakos zonos — netgi sunkių santykių, o vėliau ir karas su Gruzija (kuri nepripažino fakto, kad jos žlugimas buvo TSRS žlugimo, kurio ji aktyviai siekė, rezultatas) neatėmė iš Maskvos įtakos kontrolės paketo regione. Taip, Turkija jau seniai supirko pusę Gruzijos, taip, su Azerbaidžanu ji turi "dvi vienos tautos valstybes", tačiau istoriškai, ekonomiškai ir žmoniškai visos trys respublikos yra labai glaudžiai susijusios su Rusija. Net Gruzijai, neturinčiai diplomatinių santykių su Rusijos Federacija, reikalinga Rusija: Rusijoje gyvenantys gruzinai, įskaitant tuos, kuriems priklauso didelis verslas, besilankantys Rusijos turistai, įspūdingas Rusijos turtas pačioje respublikoje. Taip, Gruzija bando žaisti su NATO, tačiau geografijos negalima apgauti, o Rusija kategoriškai prieštarauja žlugusios valstybės patekimui į Šiaurės Atlanto aljansą. Tuo pačiu metu Maskva nelabai rūpinasi šliaužiančia Gruzijos ekonomikos turkizacija.

Turkija gali dar labiau padidinti įtaką Užkaukazėje, tačiau tik nemėgindama išstumti Rusijos iš regiono, ne silpnėjančios Rusijos pozicijos siekio sąskaita. O būtent tai dabar bando padaryti Erdoganas. Jam reikalinga parama karui Karabache, kad Rusija susitartų dėl bendro darbo su Turkija sprendžiant Karabacho klausimą. Iš esmės, Čavušoglu būtent tai ir pasakė:

"Buvo mūsų prezidento pasiūlymų Putinui, taip pat vyko diskusijos su Lavrovu, tačiau šis konfliktas nebuvo išspręstas. Kaip mes veikiame kartu Sirijoje, mes bandėme ir čia, bet nepavyko. Jie sako: tegul karas sustoja. Tegul. Turi būti paskelbta paliaubų sutartis, tačiau tuo pat metu Armėnija turi pasitraukti iš okupuotų teritorijų. Ar tai sakoma? Ne. Tada kaip bus išspręstas klausimas? <...> Šios derybos vyksta jau trisdešimt metų ir neduoda rezultatų. Jie nesiūlo nieko konkretaus problemai išspręsti. Šią informaciją stengiamės perduoti partneriams ramia kalba. Tačiau to pasakyti tik prie derybų stalo nepakanka. Tai tarsi kreipimasis į kurčią žmogų. Todėl svarbu tokius procesus vykdyti tiek prie derybų stalo, tiek mūšio lauke. Ką mes ir darome. Ir daug kartų matėme šio požiūrio pranašumus".

Американские танки Abrams на железнодорожной станции в Литве, архивное фото - Sputnik Lietuva
"Sumanė blogybę": kodėl NATO didina kariuomenę prie Rusijos sienų

Turkijos užsienio reikalų ministerijos vadovas nemato jokių prieštaravimų — neva, jei Sirijai pavyko susitarti su Rusija, kodėl negalima to padaryti ir čia? Tai neįmanoma — nes Sirijoje tuo metu, kai Rusija ten pasirodė, karas vyko jau ketverius metus, o Karabache jis baigėsi 1994 metais. Tai neįmanoma — nes nors Sirija priklauso gyvybiškai svarbių Turkijos interesų zonai taip pat, kaip Armėnija ir Azerbaidžanas priklauso Rusijos interesų zonai, Turkija neturėjo lemiamos įtakos Sirijoje. Ir ji negalėjo nieko padaryti viena — vyko pilietinis karas, gausėjo ISIS kovotojų*, veikė daugybė kitų išorės veikėjų, įskaitant JAV. Bendradarbiavimas su Rusija, kuris sustiprino Bašarą al Asadą, galiausiai buvo naudingas Turkijai, nes padėjo jai ginti savo interesus šiaurės Sirijoje. Bet kodėl Maskva turėtų bendradarbiauti su Ankara Karabache? Pradėti karą, kuris Rusijos kategoriškai nedomina?

Padėti išspręsti Karabacho klausimą prie derybų stalo? Tačiau Turkijos kaip tarpininkės ar Azerbaidžano atstovo pasirodymas armėnus tik išgąsdins. Ir svarbiausia: kodėl Rusija turėtų padėti sustiprinti Turkijos pozicijas savo gyvybinių interesų zonoje? Nes turkai ir azerbaidžaniečiai yra praktiškai viena tauta?

Rusai ir ukrainiečiai taip pat yra vieningi, tačiau Turkija palaiko Vakarų siekius Ukrainos Atlantizacijos srityje. Atsižvelgiant į visą teigiamą Turkijos nepriklausomybės augimo dinamiką vadovaujant Erdoganui, dėl kurio susilpnėjo jos orientacija į Vakarus ir sustiprėjo santykiai su Rusija (svarbiausias įvykis čia buvo S-400 įsigijimas), Turkija vis dar yra NATO narė. Aljanso, kuris aiškiai siekia ne tik sutramdyti Rusiją, bet ir išvaryti šalį iš visos posovietinės erdvės. Turkija nori būti įtakinga Kaukazo jėga kaip nacionalinė valstybė, o ne NATO narė? Na, taip yra dabar, bet kas bus po dešimties metų? Arba — jei Erdoganą pakeis ištikimi atlantistai?

Štai tuomet Turkija išstos iš NATO ir prisijungs, tarkime, prie Eurazijos sąjungos, tada ji atsidurs vienoje erdvėje su buvusių TSRS tiurkų tautomis — tuo pačiu Kazachstanu, o ten Azerbaidžanas tikrai pasivys.

Dabar Turkija gali dalyvauti Užkaukazės politikoje tik vienu būdu — nustoti raginti Azerbaidžaną jėga perkirsti Karabacho mazgą. Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas vis dar neturi karinio sprendimo, jau nekalbant apie tai, kad Rusijos buvimas ir įtaka daro karą beprasmį. Rusija ir Turkija jau daug pasiekė kartu — ir jos gali padaryti dar daugiau, jei ir toliau koordinuos savo pastangas pasaulio arenoje.

Боевые расчеты новейших зенитных ракетных систем С-400, архивное фото - Sputnik Lietuva
"Triumfas" visiems laikams. NATO šalis tikrina Rusijos oro gynybos sistemas JAV lėktuvais

Būtų absoliuti beprotybė pakenkti visam Rusijos ir Turkijos santykių kompleksui dėl sunkaus Karabacho mazgo, kuriam nereikia skubaus sprendimo (ir jo nėra), ir galime būti tikri, kad Redžepas Erdoganas tikrai nesiryš tokiam dalykui. Skambūs žodžiai, bet strateginė vizija (visų pirma dėl Turkijos nacionalinių interesų), racionalūs veiksmai ir sugebėjimas derėtis su Vladimiru Putinu — tai ir išskyrė 17 metų jų santykius, kurie tapo precedento neturinčio Rusijos ir Turkijos bendradarbiavimo pakilimo laikotarpiu. Nukreipta į ateitį, o ne į bandymus atkartoti Rusijos ir Turkijos karų dėl Kaukazo rezultatus.

* Rusijoje uždrausta teroristų organizacija.

Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.

Naujienų srautas
0