VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. ES sankcijos, susijusios su Aleksejaus Navalno incidentu, galėtų būti taikomos šešiems rusams, įskaitant FSB direktorių Aleksandrą Bortnikovą, Rusijos prezidento administracijos štabo viršininko pirmąjį pavaduotoją Sergejų Kirijenką, Rusijos prezidento vidaus politikos departamento vadovą Andrejų Jariną ir įgaliotąjį atstovą Sibire Sergejų Menjailo. "New York Times" cituoja anoniminius šaltinius ES.
Laikraštis rašo, kad sankcijos gali būti skiriamos Bortnikovui, Kirijenkai, Jarinui, Menjailo, taip pat Rusijos Federacijos gynybos ministrų pavaduotojams Aleksejui Krivoručkai ir Pavelui Popovui.
Šaltinių teigimu, į sankcijų sąrašą įtraukti asmenys "galėjo žinoti apie apnuodijimą arba dalyvavo jį planuojant", jiems gresia turto įšaldymas ir draudimai keliauti ES.
Sankcijos taip pat palies Rusijos valstybinį organinės chemijos ir technologijų mokslinių tyrimų institutą.
Kaip rašoma leidinyje, Vokietija ir Prancūzija sudarė sankcijų sąrašą ir pristatė jį kitoms ES šalims kartu su "500 puslapių ataskaita, įrodančia šių asmenų dalyvavimą". Šaltinių teigimu, ES diplomatai dėl sąrašo susitarė trečiadienį, o oficialiai sąrašas bus patvirtintas ketvirtadienio rytą.
Navalnas buvo paguldytas į ligoninę Omske rugpjūčio 20 dieną, kai sunegalavo lėktuve. Remdamiesi tyrimų rezultatais, Omsko gydytojai pagrindinę diagnozę įvertino kaip medžiagų apykaitos sutrikimą, dėl kurio smarkiai pasikeitė cukraus kiekis kraujyje. Kol kas nėra aišku, kas tai sukėlė, tačiau, pasak Omsko gydytojų, Navalno kraujyje ir šlapime nuodų nerasta.
Vėliau lėktuvu jis buvo pervežtas į Vokietiją. Po to Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad Navalnas neva buvo apnuodytas nuodingų karo agentų grupės medžiaga "Novičiok". Vėliau Vokietijos ministrų kabinetas pranešė, kad Vokietijos ekspertų išvadas patvirtino Švedijos ir Prancūzijos laboratorijos. Cheminio ginklo draudimo organizacija pranešė, kad Aleksejaus Navalno organizme buvo rasta medžiaga, savo charakteristikomis panaši į "Novičiok", tačiau neįtraukta į draudžiamų cheminių medžiagų sąrašus.
Šiuo atžvilgiu Kremlius pareiškė, kad Berlynas neinformavo Maskvos apie savo išvadas, o Rusijos užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Rusija laukia Vokietijos atsakymo į oficialų prašymą dėl šios situacijos. Oficiali Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pažymėjo, kad per mėnesį Rusija išsiuntė Vokietijai tris teisinės pagalbos prašymus dėl situacijos su Navalnu, tačiau atsakymų negavo.
Navalno hospitalizavimo dieną prokuratūra ir policija pradėjo patikrinimus. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad tyrimo veiksmai dėl padėties su Navalnu de facto vykdomi, bet jei pasitvirtins nuodingos medžiagos buvimas, tyrimas bus atviras ir de jure. Pasak jo, Rusija yra pasirengusi bendradarbiauti su Europa dėl situacijos su Navalnu, tačiau jai reikia informacijos iš Paryžiaus ir Berlyno.
Berlyno "Šaritė" klinika rugsėjo 23 dieną pranešė, kad Navalnas buvo išrašytas iš ligoninės, jo būklė patenkinama, gydantys gydytojai neatmeta, kad pacientas visiškai pasveiks.
Vokietijos vyriausybė mano, kad Cheminio ginklo draudimo organizacijos pareiškimas Navalno byloje patvirtina jo apnuodijimą "Novičiok" grupės medžiaga, tačiau pripažįsta, kad šios medžiagos nėra tarp draudžiamų. Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad istorija apie Navalną buvo pateikiama pagal iš anksto suplanuotą sąmokslo scenarijų.
Nuolatinis Rusijos Federacijos atstovas Cheminio ginklo draudimo organizacijoje Aleksandras Šulginas, komentuodamas organizacijos pareiškimą, išreiškė nuostabą, kad vokiečių gydytojai Navalno tyrimuose aptiko "Novičiok". Berlynas anksčiau pareiškė, kad nesintetino tokių medžiagų. Kartu Šulginas pabrėžė, kad Rusijos Federacija neturi dėl ko teisintis šioje situacijoje, ir apgailestavo, kad Berlynas pradėjo Rusijos kaltinimo kampaniją Cheminio ginklo draudimo organizacijoje. Šulginas taip pat kalbėjo apie Cheminio ginklo draudimo organizacijos darbo degradavimą ir piktinantį jos veiklos politizavimą.
