VILNIUS, spalio 15 — Sputnik. Berlyno retorikoje apie Maskvą nuskambėjo taikinamosios natos — Vokietijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Heikas Masas pasisakė už dialogo tęsimą. Sąveikos su Rusija palaikymo svarbą pripažįsta ir kitų ES šalių politikai. Kaip Vakarai ketina derinti kaltinimus su bendradarbiavimu, aiškinosi RIA Novosti autorė Galija Ibragimova.
Geografijos nekintamumas
"Berlyną domina abipusis supratimas su Maskva. Padėtis su Aleksejumi Navalnu geografijos nekeičia, todėl norime palaikyti gerus kaimyninius santykius", — RIA Novosti sakė Heikas Masas.
Vokietijos užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad pastaraisiais mėnesiais jis dažniau susitiko su Sergejumi Lavrovu nei su bet kuriuo kitu kolega iš užsienio. Jis priminė ilgalaikį šalių bendradarbiavimą "pilietinės visuomenės, studentų, mokslininkų, menininkų lygiu ekonominėje sferoje".
Kalbėdamas apie Navalną, Masas pakartojo oficialią Berlyno nuomonę: opozicionierius buvo apnuodytas "Novičok" grupės nuodais, tai patvirtino Cheminio ginklo draudimo organizacija.
"Rusija mažai ką padarė tyrimui. Pateikiamos naujos versijos, o tai rodo nesuinteresuotumą išsiaiškinti įvykio aplinkybes", — sakė ministras. Ir jis paragino ištirti įvykį. Jei Maskva nereaguos, Europos Sąjunga priims naujas sankcijas.
Nepaisant to, Masas ne kartą pabrėžė, kad Vokietija ketina baigti "Nord Stream-2" statybas. Tačiau Berlynas neatmeta galimybės, kad sankcijos atidės dujotiekio paleidimą.
Nepajudinamas dialogas
ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Žozepas Borelis taip pat padarė netikėtai prorusišką pareiškimą.
"Pasaulyje ne vien Navalnas svarbus. Rusija yra viena iš ESBO Minsko grupės, kuri užsiima Kalnų Karabacho konflikto sprendimu, pirmininkė", — priminė jis.
Europos diplomatijos vadovas paragino Emanuelį Makroną tęsti dialogą su Vladimiru Putinu. Ir jis pabrėžė, kad be Rusijos tarpininkavimo bus sunku pasiekti susitarimą Karabache.
"Neketiname nutraukti bendravimo su Rusija dėl sankcijų, susijusių su Navalnu", — užbaigė Borelis.
Pastaraisiais mėnesiais Makronas kelis kartus skambino Putinui. Prezidentai aptarė situaciją Vidurio Rytuose, protestus Baltarusijoje, Navalno incidentą.
Dabar visas dėmesys sutelktas į Karabachą. Dėl Maskvos diplomatinių pastangų jau trečią dieną mūšio zonoje buvo palaikomas santykinis paliaubų susitarimas.
Pagrindiniai kontaktai
JAV taip pat pripažįsta dialogo su Rusija svarbą. Pasveikęs nuo COVID-19, Donaldas Trampas padarė keletą pareiškimų, įskaitant ketinimą pratęsti START III.
"Šiuo klausimu iš esmės susitarta su Maskva", — sakė Baltųjų rūmų administracija.
Rusijos valdžia dar kartą priminė, kad visada pasisakė už susitarimo pratęsimą, nurodydama Maskvos ir Vašingtono atsakomybę pasaulio bendruomenei strateginių ginklų klausimais.
Sąveika tęsiasi ir Vidurio Rytuose. Nepaisant požiūrių į Sirijos susitarimą skirtumų, Rusija ir JAV koordinuoja savo kariškių veiksmus šioje šalyje. Vašingtonas iš anksto perspėja apie planuojamas operacijas prieš ekstremistus. Maskva daro tą patį.
Pavasarį JAV ir Rusijos kariškiai diskutavo, kaip kartu kovoti su teroristinėmis grupuotėmis.
Bendradarbiavimas nenutrūko net per koronaviruso pandemiją. "Mes vis dar dalinamės duomenimis apie būsimus teisėsaugos agentūrų ir specialiųjų tarnybų teroro išpuolius", — gegužę sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Olegas Syromolotovas.
Trečią mėnesį trunkančios paliaubos Libijoje yra Maskvos ir Vašingtono derybų su konfliktuojančiomis šalimis rezultatas. Dabar tiek Rusija, tiek Vakarų tarpininkai bando pritraukti ilgalaikio karo dalyvius prie derybų stalo ir susitarti dėl reformų etapų.
Kita netiesioginės sąveikos sritis yra Afganistanas. Prieš Donaldui Trampui sudarant susitarimą su Talibanu*, Maskvoje vyko derybos su Kabulo valdžia ir talibais. Ir nors Kremliaus ir Baltųjų rūmų nuomonės apie pokonfliktinį Afganistaną nėra vienodos, užbaigti konfliktą yra bendras interesas.
Žmogiškasis faktorius
MGIMO Europos studijų centro tyrėjas Artiomas Sokolovas interviu RIA Novosti pažymi, kad "didelių lūkesčių faktorius" prisidėjo prie abipusio Rusijos ir Vakarų nusivylimo. Nepaisant to, ekspertas įsitikinęs, kad Rusijos ir Vokietijos santykiai vis dar turi didelę saugumo ribą.
"Neteisinga būtų vertinti situaciją, susiklosčiusią dėl Navalno, visiškos krizės pradžia. Iš tiesų, po Ukrainos įvykių pasitikėjimas tarp Maskvos ir Berlyno susilpnėjo. Tačiau didelė rusakalbė bendruomenė Vokietijoje ir išsišakojusi ekonominių kontaktų struktūra niekur nedingo. Taigi, dialogas tęsis ir toliau", — svarsto Sokolovas.
Žinoma, Rusija ir toliau bus kritikuojama, patikslina politologas. Tačiau šalyje yra pakankamai politinių jėgų, kurios pasisako už ryšių gilinimą.
"Ir valdančiojoje koalicijoje, ir tarp opozicinių partijų yra konstruktyvaus Rusijos ir Vokietijos dialogo šalininkų. Verslas, vykdantis verslą Rusijoje ir rytinėse federalinėse žemėse, yra su jais solidarus. Apie 14 procentų Vokietijos gyventojų palaiko ryšius su rusais, o tai galima laikyti gana gerais rodikliais", — aiškina Sokolovas.
Laukimo taktika
Džordžo Maršalo Europos saugumo studijų centro specialistas Palas Dunajus (Pál Dunay) pabrėžia, kad Rusijos ir Europos ryšiai yra susiję ne tiek su geopolitika, kiek su geografija. Kaimynystė suponuoja bendradarbiavimą.
Ekspertas atkreipia dėmesį į tai, kad Briuselis pastaraisiais metais priešinosi Vašingtono kišimuisi į Europos reikalus, įskaitant dialogą su Maskva. Tai taip pat reiškė "Nord Stream-2" projektą.
"Heikas Masas ne kartą sakė, kad tai Europos, o ne Amerikos klausimas. ES verslo atstovai nesutaria, kad SP-2 kelia grėsmę Ukrainos energetiniam saugumui. Priešingai, dujotiekis dujas tieks ne tik Europos, bet ir Ukrainos vartotojams", — pastebi analitikas.
Dunajus mano, kad Berlynas, Paryžius, Viena dabar laikosi laukimo pozicijos. Manoma, kad Trampas sausio mėnesį paliks didžiąją politiką, ir Amerikos politinis elitas nustos daryti spaudimą ES. Kartu ekspertas tikisi, kad po rinkimų JAV Rusijos ir Amerikos kontaktai plėsis bent jau Vidurio Rytų ir strateginių ginklų kalusimais.
* Rusijoje uždrausta teroristų organizacija.
