Šį regioną verta aplankyti ir rudenį — ryškios spalvos, mažiau žmonių, maloni vėsuma. Apie tai, ką ten galite pamatyti net savaitgalį — RIA Novosti medžiagoje.
Brandenburgo vartai ir Kionigsbergo marcipanas
Deja, iš senųjų vokiečių pastatų pačiame Kaliningrade (buvusiame Karaliaučiuje) po Antrojo pasaulinio karo mažai kas išliko. Tačiau keli išlikę pastatai tapo miesto skiriamuoju ženklu.
Pavyzdžiui, XVII amžiaus Brandenburgo vartai yra vieni iš nedaugelio Prūsijos imperijos laikų architektūros paminklų. Iš pradžių jie buvo mediniai ir vedė į kryžiuočių Brandenburgo pilį (dabar jos vietoje yra Ušakovo kaimas). XVIII amžiaus viduryje Prūsijos karalius Frederikas II liepė vartus pakeisti mūriniais. Kitą šimtmetį jie buvo dekoruoti smailiais frontonais ir smiltainio gėlėmis.
Dabar viduje yra Marcipano muziejus (įėjimas nemokamas). Tai garsiausias vietinis desertas. Senas Karaliaučiaus receptas: migdolų miltai, cukraus pudra, kiaušinio baltymas, rožių vanduo minkomas kaip tešla ir kepamas.
Kaliningrado konditeriai naudoja karčiuosius migdolus — tai suteikia aitrų skonį. Marcipanas, kaip ir gintaras, yra puikus suvenyras, be to, skanus.
Kanto sala ir Žvejų kaimas
Nuo vartų — pusvalandis pėsčiomis iki didžiojo vokiečių filosofo Imanuelio Kanto salos prie Priegliaus upės. Pirmas dalykas, kuris čia patraukia dėmesį, yra pagrindinis Kaliningrado simbolis, didinga XIV amžiaus pirmosios pusės katedra. Nors karo metu ji nebuvo subombarduota, čia išplito ugnis iš kaimyninių pastatų. Katedra apgriauta stovėjo iki 1992 metų. Jai atkurti prireikė 20 metų!
Pravažiavę salą palei Medaus tiltą, atsidursite Žvejų kaime. Ši vietovė atsirado visai neseniai (2006–2010 metais), tačiau ji buvo pastatyta prieškario Karaliaučiaus architektūriniu stiliumi.
Čia yra geriausios kavinės ir restoranai mieste (pagal populiarias kelionių svetaines) ir daugybė vietų įspūdingoms asmenukėms, ypač krantinėje.
Senovės vilos, pušys ir jūra
Svetlogorsko (Raušių) kurortas yra apie 30 kilometrų nuo Kaliningrado. XIX amžiuje šia vieta susižavėjęs Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV įsakė įrengti patogų nuolydį į jūrą, pastatyti pylimą ir apželdinti teritoriją.
Svetlogorskas karo metu beveik nenukentėjo. Tai tipiškas Europos kurortinis miestas: vaizdingos "art nouveau" stiliaus vilos, šimtametės pušys, asfaltuoti keliai — "taip patikimiau", aiškina vietiniai gyventojai.
Kavinėse ir restoranuose verta paragauti alaus. Pasirinkimas didžiulis — apie šimtas rūšių: nuo nefiltruotų kviečių iki vaisinio lambic. Užkandžiui — koks nors žuvies patiekalas. Būtinai išbandykite rūkytą Baltijos ungurį ir Atlanto bonito, kuris ruošiamas tik Kaliningrado srityje.
Svetlogorskas yra ant kalvos, prie jūros reikia nusileisti laiptais arba funikulieriumi (poilsiautojai įprastai renkasi pirmąjį variantą).
Netoliese — Tylusis ežeras (buvęs Malūno tvenkinys), čia įprastai nėra žmonių. Nuo kryžiuočių laikų iki XX a. čia buvo malūnas, kurio savininkas turėjo išskirtinę teisę žvejoti ežere. Dabar kiekvienas gali čia žvejoti.
Ant kranto yra šimtamečių medžių miškas. Seniausiai liepai yra daugiau nei 450 metų! Gidai pataria šalia jos būtinai sugalvoti norą.
Paukščių nameliai ir šokantis miškas
Būtinai skirkite šiek tiek laiko apsilankymui Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Geriau čia atvykti kelioms dienoms, bet net ir per kelias valandas galite pamatyti daug.
Nuo Svetlogorsko — 80 kilometrų. Geriausia išsinuomoti automobilį. Jei keliaujate su kompanija, pravartu derėtis su vietiniais taksi vairuotojais, kurie už maždaug keturis tūkstančius rublių ne tik nuveš jus į neriją, bet ir surengs trumpą ekskursiją į pagrindines lankytinas vietas.
Pirmoji stotelė yra Fringilos ornitologinė stotis, kurioje tiriama paukščių migracija. Kasmet per Kuršių neriją iš šiaurinių šalių į Pietų Europą ir Afriką skrenda daugiau nei 300 paukščių rūšių. Nuo rugsėjo vidurio iki spalio pabaigos danguje sklinda garsūs žąsų, gervių, gulbių ir kitų didelių paukščių pulkai. Maži (kikiliai ir kiti) dažniausiai migruoja po vieną ir patenka į ornitologų "pinkles". Mokslininkai nustato jų lytį, amžių, sveikatos būklę ir paleidžia.
Po to turistai dažniausiai eina į garsųjį šokantį mišką. Mokslininkai dar nenustatė, kodėl medžiai įgavo tokią keistą išlenktą formą — tarsi sustingę šokyje.
Paskutinis ekspreso turo palei Kuršių neriją taškas yra kopimas į vieną aukščiausių kopų Europoje — 65 metrų aukščio Orechovają arba Efu.
Zelenogradskas ir Jantarnas
Tie, kurie būtinai nori patekti į Kuršių neriją (o sezono metu kamštis kelyje į draustinį gali driektis porą kilometrų), turėtų sustoti Zelenogradske. Tai dar vienas populiarus Baltijos jūros kurortas.
Galima patogiai ir greitai patekti į jį iš Kaliningrado, iš Svetlogorsko ir Kuršių nerijos. Čia švaru ir malonu, ilgi paplūdimiai, naujas gražus pylimas, jaukūs restoranai ir kavinės, išpuoselėtos gatvės, geri viešbučiai ir apartamentai, mieli muziejai ir daug, daug žalumos ir gėlių.
Visą savaitgalį galima skirti Jantarno kaimui. Yra du paplūdimiai su mėlynomis vėliavomis, keli aukštos kokybės viešbučiai (įskaitant penkių žvaigždučių), tyla, ramybė, kopos, pušys ir, žinoma, grynas oras.
Pakrantė su smulkiu, beveik baltu smėliu driekiasi kelis kilometrus. Paplūdimiai nuostabūs — malonu net vakare vaikščioti mediniu taku palei jūrą (jame yra naujas geras apšvietimas), jaukios pakrantės kavinės, gultai, skėčiai, pufai, suolai, žaidimų aikštelės — ir jokios minios.
