Ketvirtadienį centro dešiniųjų liberalių konservatorių koalicija derėjosi dėl pagrindinių savo programos principų ir veiksmų ateinantiems ketveriems metams. Pagrindinis dėmesys skiriamas vidaus problemoms: ekonomikai, švietimui, socialinei politikai ir kovai su koronavirusu.
Tačiau apie užsienio politiką vis dar kalbama atsargiai. Matyt, jie laukia JAV prezidento rinkimų rezultatų. Ir jei viskas bus daugiau ar mažiau aišku su artimiausiais kaimynais — Rusija ir Baltarusija, santykiai su oficialiuoju Pekinu bus kuriami atsižvelgiant į Vašingtoną ir Briuselį.
Yra žinoma, kad Trampas yra griežtos konfrontacijos su Kinija šalininkas. Tačiau Baidenas užima švelnesnę poziciją Kinijos kryptimi. Ir jei demokratai grįš į valdžią JAV, Lietuvos konservatoriams teks prikąsti liežuvį. Būdami opozicijoje, jie galėjo sau leisti šiek tiek laisvumo — atvirai palaikyti Tibeto nepriklausomybę, tarptautiniu mastu lobuoti Taivano autonomiją. Grįžus į valdžią tokius teiginius teks pamiršti. Juk Rusijos ir Baltarusijos kroviniams pasitraukus iš Lietuvos tranzito, klausimas praktiškai išspręstas.
"Lietuvos geležinkeliams" ir Klaipėdos uostui teks pasikliauti tik konteineriais su kiniškomis prekėmis ir iš dalies į Europą keliaujančiomis kazachų prekėmis. Jei ir jie bus nukreipti į Rusijos Ust Lugą arba eis šiaurės jūros keliu lydimi Rusijos ledlaužių laivyno, Klaipėdos prieplaukos ir bėgiai Baltarusijos ir Rusijos kryptimi netrukus apaugs žole. Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai susidurs su sunkiais laikais, o Baltijos šalių biudžetuose atsiras didžiulės spragos.
Baltai turi pasakyti ačiū... koronavirusui. Milijardai eurų, skirti Vilniui, Rygai ir Talinui kovai su šia infekcija, padės trijų šalių ekonomikoms kurį laiką atsilaikyti. O toliau viskas labai miglota.
Belieka dėti viltis į revoliuciją Minske. Jei pavyks nuversti Lukašenką ir įskiepyti baltarusiams "europines vertybes", vėl bus atkurtas tranzito koridorius į Ukrainą, aplenkiant Rusiją. Jis bus labiau naudojamas kariniams tikslams, o ne Baltijos šalių ekonomikai skatinti.
Juk NATO bazių žiedas aplink Maskvą sumažės iki minimalaus dydžio, o Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartis praktiškai sunaikinta JAV, kurios ruošiasi dislokuoti savo naujausias viršgarsines raketas, galinčias pataikyti į bet kokius taikinius Rusijoje ir Baltarusijoje. Rusijai Baltarusijos placdarmo praradimas reikš griežtą pralaimėjimą akistatoje su NATO. Baltijos frontas pasaulio žemėlapyje gali virsti dar viena karšta vieta, panašia į Siriją. Ar jūs to norite, lietuviai, latviai, estai?
Tai reiškia, kad geopolitika vėl dominuos pasaulio ekonomikoje, kurioje Kinija užims vieną iš pagrindinių vaidmenų. Kaip žinote, Pekinas turi daug daugiau sąlyčio taškų su Maskva nei su Vašingtonu. Ir ne tik ekonominiu, bet ir kariniu-politiniu aspektu. Tai yra, Rusija greičiausiai sugebės įtikinti kinus nukreipti savo krovinius iš Lietuvos į Arkties kryptį.
Ir tada Pekinas bet kokį Lietuvos valdžios puolimą prieš jį gali laikyti paskutiniu lašu be paskutinio Kinijos perspėjimo. Arba tai bus dar vienas Dalai Lamos vizitas ir jo priėmimas aukščiausiu lygiu Lietuvos Seime. Arba prezidento, užsienio reikalų ministro, arba Lietuvos Europos parlamentarų kalba iš aukštųjų ES ir JT tribūnų ginant Tibeto ir Taivano separatistus. Kitas Lietuvos valstybės saugumo departamento pranešimas, kuriame Kinijos valdžia ir didžiausios įmonės bus atvirai vadinamos grėsmėmis Lietuvos nacionaliniam saugumui, gali tapti tokiu negrįžtamu tašku.
Taigi konservatoriai — visų prieš Kiniją nukreiptų iniciatyvų steigėjai — turės labai atidžiai kontroliuoti savo žodžius ir kūno judesius ties "Kinijos siena", nuo kurios prasideda Didysis XXI amžiaus versijos šilko kelias.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
