Būsto klausimas: kaip "Gulago vaikai" kovoja už teisę grįžti namo

© © Фото из семейного архива Елены РевыРоман Мельберг с дочерью Еленой
Роман Мельберг с дочерью Еленой - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Per pastaruosius trisdešimt metų reikalaujamą kompensaciją gavo tik keli "Gulago vaikai". Pagal įstatymą lageriuose ar tremtyje gimusios politinių represijų aukos turi būti aprūpintos butais mieste, kuriame gyveno jų tėvai iki arešto

Tačiau įstatymas praktiškai neveikia. Kodėl vyresnio amžiaus žmonių bandymas grįžti namo virto ilgalaike konfrontacija su valdininkais — RIA Novosti medžiagoje rašo Julija Achmedova.

"Kažkada buvau rusas"

"Reikalas tas, kad kažkada buvau rusas. Gimiau 1922 metais Maskvoje ir, ten pagyvenęs 20 metų, buvau pašauktas į Raudonąją armiją", — taip prasideda etninės kilmės represuoto Romano Melbergo laiškas Josifui Stalinui.

1942 metais jis buvo paimtas tiesiai iš fronto ir deportuotas į Sibirą kaip etninis vokietis dėl jo pavardės. Melbergas išsiuntė daugybę laiškų šalies vadovybei, tikindamas, kad jis nėra vokietis, tačiau nesėkmingai. Jis dvylika metų praleido specialiose gyvenvietėse.

"Mūsų šeima neturėjo nieko bendro su Vokietija, — aiškina Melbergo duktė Elena Romanovna Reva. — Tėvas gavo "neteisingą" pavardę iš savo močiutės — estės. Bet jis pats gimė Maskvoje ir prieš karą gyveno centre — Zamoskvorečjė. Tėvas buvo iš inteligentiškos aplinkos. Jis baigė oro fotogrametrijos mokyklą, visą gyvenimą mokėsi fotografijos. Jis mokėjo rusų kalbą ir laikė save rusu".

Pati Elena Reva gimė 1950 metais Kemerovo srityje — ten, kur jos tėvas atliko bausmę, dirbo kasykloje.

Po paleidimo Romanas Melbergas vėl išvyko į Maskvą, siekė reabilitacijos ir būsto grąžinimo, tačiau veltui.

© © Фото из семейного архива Елены РевыRomanas Melbergas.
Būsto klausimas: kaip Gulago vaikai kovoja už teisę grįžti namo - Sputnik Lietuva
Romanas Melbergas.

"Jis glaudėsi kažkokiuose komunaliniuose bustuose, — prisimena Elena Romanovna. — Mama kelis kartus lankėsi pas jį, bet tada jie nusprendė išsiskirti. Mes su broliu ir motina likome Kemerovo srityje".

Elena Reva vis dar gyvena Novokuznecke.

"Viename mažame bute esame penki — aš, sūnus su žmona ir dvi anūkės", — sako ji.

Melbergas jau seniai kovoja dėl legalaus būsto Maskvoje, tačiau reguliariai gauna valdininkų atsisakymus.

Neužėmė eilės

1991 metais buvo priimtas federalinis įstatymas "Dėl politinių represijų aukų reabilitacijos", kuris garantavo represuotiesiems ir jų vaikams, gimusiems lageryje ar tremtyje, teisę gauti butą mieste, kuriame šeima gyveno iki represijų. Pinigai tam turėjo būti skiriami iš federalinio biudžeto prioritetine tvarka.

Tačiau, pasak represijų aukų interesams atstovaujančio advokato Grigorijaus Vaipano, per beveik trisdešimt metų būstą gauti pavyko nedaugeliui.

"2004 metais įstatymas iš esmės buvo pakeistas taip, kad grįžti į istorinę tėvynę tapo visiškai nerealu, — RIA Novosti sako Vaipanas. — Pirma, dingo prioritetinė butų teikimo tvarka. Savo ruožtu regionai nustatė papildomas ir visiškai neįmanomas sąlygas. Pavyzdžiui, norėdami vėl tapti maskviečiais, represuotieji, kaip ir kiti pašalpų gavėjai, turi būti nepasiturintys ir bent dešimt metų praleisti sostinėje".

Tai, kad žmonėms nėra kur ir už ką įsikurti Maskvoje, įstatymų leidėjams nebuvo įdomu.

"Pakeitus įstatymą, nė viena iš represijų aukų negavo ne tik būsto, bet nesugebėjo net atsistoti į eilę", — pažymi Vaipanas.

"Kam pinigų užteko, tą ir nusipirkome"

Septyniasdešimt dvejų metų Elizaveta Semionovna Michailova gyvena Vladimirsko srityje, Zolotkovskio geležinkelio pusstotėje. Kartu su dviem dukterimis jis užima pusę senos nykios trobelės miško pakraštyje. Mobilusis ryšys čia yra prastas, ir norėdama pasikalbėti su RIA Novosti korespondente, Elizaveta Michailovna ilgai vaikšto aplink namus, ieškodama geresnio signalo.

"Mano tėtis Semionas Vasiljevičius Michailovas gimė 1904 metais Sankt Peterburge. Jis įgijo du aukštuosius išsilavinimus, buvo partijos narys, — šeimos istoriją pasakojo ji. — 1931 metais jis buvo perkeltas į Maskvą. Tėvas aktyviai lipo karjeros laiptais ir netrukus gavo būstą Vešniakų stotyje [dabar Maskvos rytinis rajonas — Sputnik].

1935 metais jis buvo paskirtas Maskvos prekybos atstovu Azerbaidžane. Tačiau 1937 metais jis negrįžo iš komandiruotės. Žmona Antonina buvo informuota: Michailovas areštuotas už dalyvavimą kontrrevoliucinėje organizacijoje.

Jis buvo nuteistas aštuoneriems metams lageriuose. Žmona su vaikais liko Maskvoje. Jie nebuvo imti į evakuaciją, ji buvo atleista iš darbo kaip "liaudies priešo" žmona, jai net grasino fiziniu smurtu. Vieno iš antskrydžių metu antroji dukra Lidija žuvo.

Po aštuonerių metų Michailovas gavo pažymėjimą, draudžiantį jam įsikurti šimto kilometrų zonoje aplink Maskvą, Leningradą ir kitus didelius bei "uždarus" TSRS miestus. Jie persikėlė į Moldovą, į Orchėjaus miestą. Tačiau šeima buvo kartu neilgai. 1949 metais prasidėjo pakartotiniai buvusių politinių kalinių areštai. Michailovas buvo represuotas ir išsiųstas į Krasnojarsko teritoriją, šį kartą 25 metams.

Elizaveta ir jos vyresnioji sesuo, pavadinta patriotiniu sovietiniu Lenino vardu, užaugo Moldavijoje.

"Po TSRS žlugimo, 9-ojo dešimtmečio pradžioje, buvau Maskvoje darbo reikalais ir nusprendžiau eiti į "tą patį pastatą" Lubianke. Ten man pasakė, kad mano tėvas yra nekaltas, ir viskas, kas jam nutiko, buvo vadinama nepateisinamomis represijomis", — prisimena ji.

Taip Michailova sužinojo, kad turi teisę grįžti į gimtinę ir gauti būstą. 2007 metais seserys gavo Rusijos pilietybę ir persikėlė į Vladimirsko sritį.

"Kam pinigų užteko, tą ir nusipirkome, — moteris sako apie dabartinius namus. — Mes jau seniai norėjome palikti Moldovą, ten siaubingas nacionalizmas ir visada tai jautėme. Kraustėmės su viltimi greitai gauti kompensaciją. Niekas ir nemanė, kad taip užsitęs ir sukels tokią konfrontaciją. Pasirodo, kad mes kalti be kaltės".

Konstitucinis Teismas nusprendė

2019 metais keli represuotųjų vaikai, įskaitant Michailovą, pateikė skundą Konstituciniam Teismui (KT). Jų pastangų dėka esamas kompensavimo mechanizmas buvo pripažintas antikonstituciniu. Konstitucinis Teismas pareikalavo pakeisti įstatymą ir užtikrinti "Gulago vaikų" būsto teises.

Valstybės Dūma turi vykdyti Konstitucinio Teismo nutarimą. Tačiau žmogaus teisių aktyvistai įsitikinę, kad Statybų ministerijos parengtas Valstybės Dūmai pateiktas įstatymas nieko nepakeis.

"Pirma, sprendimas suteikti būstą liko regionams, kurių dauguma neturi pinigų, — aiškina Grigorijus Vaipanas. — Antra, dokumente nurodoma represijų aukas įtraukti į bendrą socialinę eilę. Maskvoje yra apie 50 tūkst. žmonių. Tai yra, gauti būstą "Gulago vaikai" galės po 25–30 metų".

RIA Novosti Statybų ministerija teigė: nepaprastas represuotųjų aprūpinimas būstais gali pažeisti kitų paramos gavėjų — daugiavaikių ir mažas pajamas gaunančių šeimų, neįgaliųjų, darbo veteranų — teises.

"Kalbant apie prioritetą, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į būtinybę išspręsti klausimą laikantis kitų privilegijuotų piliečių kategorijų teisių", — pabrėžė Statybų ministerija.

Kodėl regionai vis dar užsiima būsto teikimu, ministerija nepaaiškino.

Valstybinės Dūmos Darbo, socialinės politikos ir veteranų reikalų komitetas, paskirtas atsakingu už įstatymo projekto rengimą pirmajam svarstymui, paskelbimo metu neatsakė į RIA Novosti užklausą.

Žmogaus teisių aktyvistai kategoriškai nesutinka su valdininkų pozicija.

"Ministerija nepaiso svarbiausio skirtumo tarp paramos gavėjų, — sakė tarptautinės draugijos "Memorial" valdybos pirmininkas Jan Račinskij. — Socialinės piliečių kategorijos gauna būstą per valstybės pagalbą. Butai turėtų būti teikiami reabilituotiesiems kaip kompensacija — tai ne labdara, o kompensacija už valstybės padarytą žalą".

"Einu per Arbatą ir žiūriu į tėvo namų langus"

Vladimirui Leonidovičiui Gorobecui dabar 64 metai. Jis gimė ir augo atokiame kaime, Krasnojarsko teritorijoje, ir daugelį metų bandė persikelti į Maskvą.

© © Фото : из семейного архива Владимира ГоробцаLeonidas Gorobecas.
Būsto klausimas: kaip Gulago vaikai kovoja už teisę grįžti namo - Sputnik Lietuva
Leonidas Gorobecas.

"Tėtis gimė 1900 metais. Prieš Didįjį Tėvynės karą jis užėmė aukštas pareigas — buvo Spalio geležinkelio TORGPIT vadovas. Jis gyveno Arbate", — RIA Novosti sako represuoto Leonido Gorobeco sūnus.

1941 metais vyras išėjo į frontą kaip savanoris, tačiau buvo pašauktas ir paskirtas atsakingu už maskviečių aprūpinimą maistu.

"Kartą mano tėvas sužinojo apie grupę, kuri vagia maistą, — sako Vladimiras Leonidovičius. — Jis atsisakė su jais bendradarbiauti ir juos dangstyti. Kitą rytą pas jį atėjo iš NKVD. Buvo gautas pareiškimas, kad jis užsiima grobstymu".

Pirmiausia Gorobecui buvo paskirta griežčiausia bausmė — sušaudymas, bet paskui pakeitė dešimčia metų lagerio ir dar penkeriais metais tremtyje Krasnojarsko teritorijoje.

"Ten tėvas sutiko mano mamą — ji buvo 22 metais jaunesnė, atliko bausmę už tai, kad karo metais atsidūrė okupacijoje. Aš gimiau 1956 meatis. Ir po dvejų metų mano tėvas mirė nuo vėžio", — atsidūsta represuotųjų sūnus.

© © Фото : из семейного архива Владимира ГоробцаVladimiro Gorobeco motina Galina Purij.
Būsto klausimas: kaip Gulago vaikai kovoja už teisę grįžti namo - Sputnik Lietuva
Vladimiro Gorobeco motina Galina Purij.

Gorobecas jau 15 metų stengiasi grįžti į savo tėvo miestą. Daugybė kreipimųsi į Maskvos valdininkus ir teismą dar nedavė rezultatų.

"Prieš dvejus metus mano žmona mirė, o aš persikėliau į Taganrogą pas savo sūnų. Pensija maža, kaip represuotajam prideda tūkstantį, — sakė Gorobecas. — Kai esu Maskvoje, einu palei Arbatą ir žiūriu į tėvo namų langus. Įsivaizduoju, kaip jis ten kažkada gyveno".

Alternatyvus įstatymas

Dabar Rusijoje yra apie 1500 "Gulago vaikų". Beveik visiems — 70 metų ar daugiau. Labiausiai tikėtina, kad atsidūrę bendroje būsto eilėje, nė vienas iš jų jo negaus. Tiesiog iki to laiko neišgyvens.

Tai suprasdami, žmogaus teisių aktyvistai ir Valstybės Dūmos deputatai parengė dar vieną įstatymo projektą, kuris įpareigoja per metus nuo kreipimosi dienos skirti represijų aukoms federalines išmokas už namo statybą ar buto įsigijimą mieste, kuriame gyveno jų šeima prieš tremtį.

Kokia iniciatyva bus priimta, priklauso nuo Valstybės Dūmos deputatų.

Naujienų srautas
0