Pagal trišalę sutartį iki lapkričio 13 dienos beveik pusė dviejų tūkstančių Rusijos taikdarių grupės (iš 15-osios atskiros motorizuotos šaulių brigados) su standartine karine įranga, įskaitant sraigtasparnius Mi-24 ir Mi-8, šarvuočius "BTR-82A", šarvuočius "Tigr" ir "Taifun". Nuo taikos palaikymo operacijos pradžios iš Uljanovsko į Erebunio oro bazę buvo atlikti 56 Il-76 skrydžiai, pervežta daugiau nei 800 karių, 119 vienetų ginklų ir karinės technikos.
Dalinių perkėlimas į Stepanakertą tęsiasi, tai tik plataus masto karinės operacijos erdvėje ir laike pradžia, naujas etapas Pietų Kaukazo istorijoje. Neatsitiktinai taikdarių kontingentui vadovauja aukščiausio lygio kompetencijos karo vadas (nuo 2018 metų iki šiol — Pietų karinės apygardos vado pavaduotojas), generolas, turintis didelę kovinę patirtį (taip pat Sirijoje), Rusijos didvyris Rustamas Muradovas.
Siekiant užkirsti kelią incidentams ir užtikrinti Rusijos karinio personalo saugumą, buvo organizuojamas nuolatinis bendravimas su Azerbaidžano ir Armėnijos ginkluotųjų pajėgų štabais. Rusijos kontingento, esančio Stepanakerte, būstinė kartu su Armėnijos ir Azerbaidžano pusėmis nurodo taikos palaikymo operacijos Kalnų Karabache parametrus. Rusijai tenka ypatinga atsakomybė už saugumą NVS erdvėje, o 15-oji atskira motorizuotoji šaulių brigada anksčiau buvo specialiai suformuota dalyvauti operacijose, kuriomis siekiama palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą Nepriklausomų valstybių sandraugos, JT, ESBO ir, jei reikia, atstovauti Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos interesams.
Demonstruodami didelį efektyvumą, Rusijos taikdariai lapkričio 11 dieną perėmė Lačino koridoriaus kontrolę, o paskui ir visą kontaktinę liniją Kalnų Karabacho teritorijoje. Palei ją yra įrengta 10 stebėjimo postų — siekiant išlaikyti saugų tranzitinio transporto judėjimą, užkirsti kelią neteisėtiems veiksmams prieš civilius gyventojus.
Iš viso Šiaurės ir Pietų atsakomybės zonose planuojama įrengti 16 stebėjimo postų. Karo policijos padaliniai (kaip taikos palaikymo kontingento dalis) taip pat pradeda patruliuoti palei kontaktinę liniją. Šios priemonės padeda užtikrinti stabilumą, perėjimą prie ramaus gyvenimo ir pabėgėlių grįžimą į savo namus.
Atšiauri kasdienybė
Ateinantys penkeri (bent jau) taikos palaikymo operacijos metai pareikalaus didelių pastangų. Karinio kontingento įvedimas į konflikto zoną — net ne pusė darbo. Praktiškai nuo nulio būtina labai greitai sukurti stebėjimo ir kontrolės sistemą, optimalius įtvirtinimus dalinių dislokavimo vietose ir kiekviename iš šešiolikos postų, patikimą ryšių sistemą — su postais ir aukštesniąja vadovybe, saugomais arsenalais, kuro atsargomis, taip pat lauko stovyklas su visa galine infrastruktūra (valgomuoju, medicinos punktu, higienos ir skalbimo kompleksu). Tuo pačiu nepažeidžiant ekonominių interesų ir įprasto regiono civilių gyvenimo.
Žiemą gyventi palapinėse nėra lengva, tačiau 15-ojoje brigadoje tarnauja patyrę kariai, turintys kovinės patirties ir tarptautinės humanitarinės teisės žinių. Profesionalumas ir specialūs mokymai garantuoja aukštą Rusijos taikdarių paslaugų kokybę ir atsparumą sunkiomis Kalnų Karabacho sąlygomis.
Atsižvelgiant į nuolatinį Vidurio Rytų kovotojų (samdinių ir teroristų) buvimą regione, neišvengiami karo veiksmų atkryčiai, o taikdarių kovinė patirtis yra iš esmės svarbi. Perversmo ir terorizmo grėsmės operacijos srityje reikalauja nuolatinės didelės įtampos ir aktyvaus darbo.
Galbūt naujoje "užšaldyto konflikto" konfigūracijoje kažkas norės "pasisavinti" teritoriją (viena ar kita kryptimi) ir išbandyti Rusijos taikdarių jėgas. Praėjusių taikos palaikymo misijų Pietų Kaukaze patirtis rodo, kad patrulių ir karinių kolonų kelyje greičiausiai bus radijo bangomis valdomų minų, bandymų organizuoti transporto blokadą kalnuotose vietovėse ir kitų provokacijų. Dėl to, kad taikdariai neturi sunkiųjų ginklų (artilerijos, taktinių raketų sistemų), padidėja susidūrimų ir nuostolių rizika atsakomybės zonoje.
Atšiauri realybė primena, kad per 14 metų vykdant Rusijos Federacijos taikos palaikymo operaciją Gruzijos ir Abchazijos konflikto zonoje, įvairiomis aplinkybėmis žuvo daugiau nei šimtas Rusijos karių. Nuo pirmos iki paskutinės dienos kiekviena taikos palaikymo misija atsiduoda paraku. Net 15-osios brigados karių rotacija (du kartus per metus) bus organizuojama kaip atskira karinė operacija, kurios metu kiekvienas dalinys žino savo laiką ir maršrutą.
Atsižvelgdama į esamą realybę, Rusija ir Turkija susitarė sukurti bendrą centrą, kuris bus įsikūręs Azerbaidžane, ir nuotoliniu būdu stebėti paliaubas Kalnų Karabache. Kad ir kaip to norėtų Turkija, trišalis susitarimas nenumato Ankaros dalyvavimo Rusijos taikos palaikymo operacijoje. Ir tai ne kartą pabrėžė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Tolimesnį sureguliavimą Karabache turėtų garantuoti derybų procesas, o ne užsienio kariuomenės (ar neteisėtų ginkluotų darinių) koncentracija ir kitas karo veiksmų eskalavimas.
Užduočių mastas Karabache leidžia teigti, kad Rusija dar kartą prisiėmė didelę naštą ir rimtus įsipareigojimus dėl taikos ir stabilumo palaikymo Pietų Kaukaze.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
