VILNIUS, lapkričio 17 — Sputnik. Sergamumas užkrečiamosiomis ligomis Lietuvoje pernai buvo 13,6 proc. mažesnis nei užpernai — atitinkamai užregistruota 857 170 ir 991 874 susirgimai užkrečiamosiomis ligomis, rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenys.
Sergamumo užkrečiamosiomis ligomis pasiskirstymas
Pasak ULAC metinės sergamumo apžvalgos, daugiausia — 96,41 proc. — susirgimų pernai sudarė oro keliu plintančios infekcijos, iš kurių daugumą (97,6 proc.) sudarė susirgimai ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKT) ir gripu.
Likusiąją sergamumo užkrečiamosiomis ligomis struktūros dalį sudarė: 2,46 proc. per maistą ir vandenį plintančios užkrečiamosios ligos ir užkrečiamosios ligos, kuriomis užsikrečiama per aplinką, 0,07 proc. — lytiniu keliu plintančios infekcijos, 0,48 proc. — zoonozės bei 0,58 proc. sudarė kitos infekcinės ligos.
Bakterinės ir virusinės žarnyno infekcijos
Tarp dažniausių bakterinės žarnyno infekcijos grupės susirgimų — salmoneliozė ir kampilobakteriozė.
Sergamumo salmonelioze rodiklis 2019 metais, palyginus su 2018 metais sumažėjo — atitinkamai nuo 28,3 iki 26,7 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Didžiausi sergamumo salmonelioze rodikliai yra registruojami vaikų iki 6 metų amžiaus grupėje. Pernai registruotas 21 salmoneliozės protrūkis, užpernai — 25.
Sergamumas kampilobakterioze pernai padidėjo, palyginus su užpernai, dažniau serga vaikai iki 3 metų amžiaus. Dažniausi bakterinių žarnyno infekcijų rizikos veiksniai išlieka netinkamai paruoštas ir laikomas maistas, netinkamas maisto tvarkymas namuose bei maisto tvarkymo subjektuose, kai sudaromos sąlygos užkratui maiste pasidauginti iki sveikatai pavojingos užkrato dozės ir pan.
Tuo tarpu dažniausi virusinių žarnyno infekcijų susirgimai yra Rota ir Nora virusų sukelti susirgimai. Praėjusiais metais Lietuvoje iš viso užregistruota 10 590 virusinių žarnyno infekcijos atvejų. Šių ligų užkrečiamoji dozė yra labai maža, todėl vaikų kolektyvuose ar šeimose virusai išplinta labai greitai. Didžiausias sergamumas rotavirusiniu enteritu ir norovirusine infekcija registruojamas vaikų iki 3 metų ir 4- 6 metų amžiaus grupėse. Virš 90 proc. šių susirgimų buvo gydomi ligoninėse. Nuo rotavirusinės infekcijos skiepijami kūdikiai.
Parazitinės ir erkių platinamos ligos
2019 metais šalyje nustatyti 1048 susirgimai parazitinėmis ligomis, iš kurių 58,6 proc. visų parazitinių ligų sudarė enterobiozė, 20 proc. — askaridozė, 7,7 proc. — echinokokozė, 13,7 proc. — kitos parazitinės ligos. 2010–2019 metais sergamumas enterobioze, askaridoze, trichinelioze mažėjo, tačiau sergamumas echinokokoze padidėjo atitinkamai nuo 0,7 iki 2,9 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Pastarasis rodiklis yra vienas didžiausių tarp ES šalių.
Erkinis encefalitas ir Laimo liga — tai dažniausiai registruojamos erkių pernešamos ligos Lietuvoje. Pernai užregistruota 711 susirgimų erkiniu encefalitu bei 3292 susirgimai Laimo liga. Sergamumas šios ligomis, lyginant su užpernai, padidėjo.
Hepatitai ir lytiškai plintančios infekcijos
ULAC medikų atliktos stebėsenos duomenimis, sergamumas ūminiais hepatitais B ir C turi mažėjo, tačiau problema išlieka lėtiniai hepatitai. Nuo 2019 metų pradėjus privalomą lėtinių hepatitų B ir C registraciją, pernai užregistruoti 26 lėtinio hepatito B ir 169 lėtinio hepatito C susirgimo atvejai. Tačiau, įvertinant šių hepatitų ypatumus, realiai susirgimų gali būti daugiau.
Pernai užregistruotas 421 susirgimas lytiškai plintančiomis infekcijomis (LPI) ir tai 8,2 proc. mažiau nei užpernai (459). Gonorėja užregistruota 56, sifilis — 117, chlamidiozė — 248 asmenims. Pagal lytį pusantro karto daugiau LPI atvejų nustatyta tarp vyrų nei tarp moterų, atitinkamai 254 ir 167. Sergamumo 100 tūkst. gyventojų rodiklis Lietuvoje 2019 metais chlamidioze siekė — 8,9 atvejo, sifiliu — 4,2 atvejo ir gonorėja — 2 atvejus. Visi pastarieji rodikliai 2018 metais buvo didesni.
Tuberkuliozė
Tiek atvejų skaičius, tiek sergamumas tuberkulioze pernai, palyginus su užpernai sumažėjo. Iš viso 2019 metais registruoti 1058 susirgimai tuberkulioze ir tai 7,4 proc. mažiau nei 2018 metais. Sergamumo rodiklis pernai siekė 37,9 atvejus 100 tūkst. gyventojų, užpernai 40,7 atv. 100 tūkst. gyventojų.
2019 metais tuberkulio mėginys buvo atliktas 66,9 proc. vaikų, kuriems jis turėjo būti atliktas. Iš jų 77,1 proc. — septynmečių ir 54,7 poc. vaikų nuo 0 iki 17 metų amžiaus, priklausantiems įvairioms rizikos grupėms. Tuberkulino mėginiai pernai tuberkuliozę padėjo išaiškinti 40 vaikų, užpernai — trisdešimčiai. Palyginus su kitomis ES šalimis, viena didžiausių problemų Lietuvoje išlieka dauginio atsparumo vaistams tuberkuliozė, kurios daugiausiai registruota Rumunijoje ir Lietuvoje.
Sergamumas vakcinomis valdomomis ligomis ir skiepijimų aprėptys
Pernai registruotas vienas stabligės atvejis, tuo tarpu susirgimų difterija neregistruota. Sergamumas difterija ir stablige nuo 2003 metų Lietuvoje išlieka stabilus, registruojami pavieniai šių ligų atvejai.
Susirgimų raudonuke pernai neregistruota, užpernai — vienas. Sergamumas epideminiu parotitu (kiaulyte), palyginus su 2018 metais, padidėjo atitinkamai nuo 0,68 iki 1,15 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Pernai registruoti 32 susirgimai kiaulyte, užpernai 19.
2019 metais Lietuvoje užregistruoti 37 meningokokinės infekcijos atvejai, užpernai — 40. Sergamumo rodiklis atitinkamai sumažėjo nuo 1,4 iki 1,3 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Po to, kai į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių 2004 metais įtraukta Haemophilus influenzae B tipo vakcina, kasmet registruojamas mažas sergamumas šio mikroorganizmo sukelta infekcija. 2019 metais, palyginus su 2018 metais, Lietuvoje užregistruotas penkis kartus mažesnis Haemophilus influenzae sergamumo rodiklis — atitinkamai 0,1 ir 0,5 atvejai 100 tūkst. gyventojų.
Praėjusiais metais Lietuvoje registruoti 834 susirgimai tymais ir tai didžiausias sergamumas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį (pernai Europos šalyse registruotas tymų protrūkis). Iš viso pernai ES/EEE šalyse ir JK, registruota 13200 tymų atvejų.
Pasak ULAC medikų atliktos analizės, vaikų skiepijimų apimtys nuo daugelio skiepais valdomų, ir valstybės kompensuojamų infekcijų pernai padidėjo. 2019 metais didesnės skiepijimo apimtys tarp vaikų registruotos nuo tuberkuliozės, hepatito B, rotavirusinės infekcijos, pneumokokinės infekcijos, B tipo meningokokinės infekcijos, 11 metų amžiaus mergaičių — nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), dviejų metų amžiaus vaikų nuo tymų, epideminio parotito ir raudonukės.
Tačiau skiepijimai nuo penkių infekcijų, kurių skiepus kompensuoja valstybė, buvo žemesni nei užpernai: vienų metų amžiaus vaikų nuo difterijos, stabligės, kokliušo, Haemophilus influenzae B tipo ir poliomielito. Iš viso pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai valstybės lėšomis Lietuvoje skiepijami nuo keturiolikos infekcijų.
Be to, 2019 metais šalyje registruotas didesnis nei užpernai nepageidaujamų reakcijų į skiepus skaičius — atitinkamai 225 atvejai ir 103 (2018 metais).
ULAC priminė, kad Lietuvoje privalomai registruojamos 103 užkrečiamosios ligos, kurios grupuojamos į 8 grupes. Kasmet ULAC medikai parengia metinę šių ligų sergamumo apžvalgą, kuri kasmet skelbiama viešai Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje.
