VILNIUS, lapkričio 19 — Sputnik. Australijos ir JAV biologai, tyrinėdami įvairių pasaulio tautų proteomus, pas Rytų Azijos gyventojus atrado koronavirusams būdingų baltymų. Taikydami baltymų kartų skaičiavimo metodą, mokslininkai nustatė, kad prie koronaviruso infekcijų regiono gyventojai prisitaikė prieš 25 tūkstančius metų. Tyrimo rezultatai buvo paskelbti "bioRxiv" išankstinio spausdinimo serveryje.
Per visą evoliucijos istoriją baltymų sudėtis kiekvienoje žmonių populiacijoje pasikeitė. Kadangi baltymai fiziškai sąveikauja su į organizmą patenkančiais virusais, po kiekvienos virusinės epidemijos populiacijos proteome lieka baltymai, būdingi tam tikram patogenui.
Mokslininkai iš Adelaidės universiteto Australijoje, Australijos nacionalinio universiteto ir Arizonos universiteto (JAV) ištyrė 26 skirtingų populiacijų žmonių iš penkių žemynų proteomus ir pasirinktus baltymus, kurie stipriai sąveikauja su koronavirusais (CoV-VIP) — tuos, kurie dalyvauja imunitete arba kuriuos virusai naudoja savininko ląstelėms užfiksuoti.
Per pastaruosius du dešimtmečius koronavirusų padermės sukėlė tris pagrindinius protrūkius: sunkus ūmus respiracinis sindromas SARS Kinijoje 2002 metais, Artimųjų Rytų kvėpavimo sindromas MERS 2013 metais Saudo Arabijoje ir dabartinė COVID-19 pandemija.
Gerai žinoma, kad per visą žmonijos istoriją virusinės epidemijos atsirasdavo reguliariai. Šiuolaikiniai tyrimo metodai leidžia sužinoti, kokie buvo virusai ir kokius pėdsakus jie paliko paveldimoje biologinėje populiacijų atmintyje.
Mokslininkai pas Rytų Azijos gyventojus atrado unikalų koronavirusams būdingą 42 CoV-VIP rinkinį, veikiantį šiai patogenų grupei tris kartus aktyviau nei kiti baltymai.
Seniausių CoV-VIP amžių autoriai įvertino 900 kartų. Išvertus į metus, tai reiškia, kad adaptacinė reakcija koronavirusams, atsispindinti baltymų evoliucijoje, regiono populiacijoje pirmą kartą atsirado maždaug prieš 25 tūkstančius metų, o po to kelis kartus buvo atnaujinta.
Anot autorių, koronaviruso infekcijų epidemijos šioje pasaulio dalyje prieš nuo 25 iki 5 tūkstančių metų atsirasdavo reguliariai, dėl ko gyventojams susiformavo tam tikras paveldimas imunitetas.
"Mūsų rezultatai pabrėžia būtinybę įtraukti evoliucinius genomo metodus į standartinius medicinos tyrimų protokolus. Atskleidžiant senovės patogeniškų priešų "asmenybes", šie metodai sustiprina mokslininkų gebėjimą numatyti ir taip užkirsti kelią būsimoms epidemijoms", — pažymi mokslininkai savo darbe.
Autoriai tikisi, kad jų nustatyti populiacijos skirtumai, susiję su nauja koronavirusine infekcija, padės sukurti teisingą epidemiologinę strategiją, tikslinį vakcinos paskirstymą ir koreguoti gydymo metodus.
