VILNIUS, lapkričio 22 — Sputnik. Viso to priežastis yra kova su visuotiniu atšilimu, kuris grasina tapti baisesnis už visas stichines nelaimes kartu. Jie išbandys kovą Jungtinės Karalystės teritorijoje — "civilizuoto pasaulio Petri puodelyje", kaip šalis buvo pavadinta televizijos seriale "Šerlokas", rašo RIA Novosti autorė Viktorija Nikiforova.
Britanijos ministras pirmininkas Borisas Džonsonas ketina pranešti apie savo "kovos su klimato kaita" planą. Jo tikslas — iki nulio sumažinti anglies dvideginio išmetimą į atmosferą. Dėl ekologijos susirūpinusi visuomenė tikisi, kad Džonsonas uždraus bet kokią benzininių ir dyzelinių transporto priemonių gamybą ir įsigijimą jau 2030 metais.
Remiantis radikalių aplinkosaugininkų dogmomis, vis dar klestinti pramonė Didžiojoje Britanijoje taip pat turėtų būti uždaryta, o visam importui iš šalių, nesusijusių su anglies pėdsako mažinimu, turėtų būti taikomi nepakeliami muitai. Būsto šildymas taip pat turėtų tapti ekologiškas, o tai daugeliui reikš tiesiog atsisakymą šildytis.
Kova su atšilimu iš tikrųjų yra protekcionistinis priemonių rinkinys, skirtas pažaboti tokių šalių kaip Rusija, Kinija, Brazilija ekonominę plėtrą. Tačiau "auksinio milijardo" gyventojams šios priemonės gali taip pat nemenkai smogti.
Jei toks planas tikrai bus įgyvendintas, vienos turtingiausių pasaulio šalių gyventojai neteks galimybės įsigyti pigių automobilių, drabužių ir avalynės už prieinamą kainą, daugelio vaistų ir maisto, o kartu ir šildymo. Nuo importo priklausoma šalis, kurios produkcija buvo naikinama nuo Margaret Tečer laikų, bus pasmerkta visko trūkumui, o Didžiosios Britanijos vartojimo standartai nukris iki Antrojo pasaulinio karo laikų lygmens, maisto produktai pagal korteles, cikorija vietoj kavos ir kojinės, pirktos iš rankų juodojoje rinkoje.
Papildomas situacijos pikantiškumas yra tas, kad Džonsonas yra patentuotas klimato disidentas. Kaip ir Trampas, jis niekada netikėjo jokiu pasauliniu atšilimu ir atvirai tyčiojosi iš aplinkosaugininkų keliamų isterijų.
"Jei prakaituoju žaisdamas stalo tenisą, nekaltinu visuotinio atšilimo", — prieš ketverius metus jis rašė savo laikraščio skiltyje.
Kurį laiką "Brexit" suteikė Didžiosios Britanijos ministrui pirmininkui vilties, kad jis sugebės ir užmegzti prekybą su ES, ir tuo pačiu išvengti visų apribojimų, kuriuos europiečiai ketina taikyti savo gamintojams. Sala turėjo tapti tam tikra visos Europos jūra, turinti savo mokesčių, darbo ir aplinkosaugos įstatymus.
Tačiau viltys žlugo. Norint nenutraukti prekybos su ES, reikės pradėti kovą su atšilimu, net jei tai sukels didžiules ekonomines problemas. Papildoma paskata buvo Baideno komandos atėjimas į valdžią JAV. Ji skatina "Žaliąjį susitarimą", kuris apima praktinį pramonės ir naftos bei dujų naikinimą, kad visi ištekliai būtų skirti "švariai" energijai. Nepaisant atviro šio plano kliedesio ekonomine prasme, Džonsonas yra priverstas prisitaikyti prie vyresniųjų partnerių.
Žinoma, paskelbti gyventojams, kad jų laukia netektys, prilygstančios karinėms netektims, be to, visiškai išgalvotu pretekstu, yra tolygu mirčiai bet kuriam politikui. Džonsonas akivaizdžiai nenori to daryti. Vakar jis netgi pasitraukė į saviizoliaciją po koronaviruso dingstimi — nors šį pavasarį jau sirgo ir, savo paties pripažinimu, "tiesiog aptekęs antikūnais".
Tačiau yra dar viena akivaizdi "gamtos apsaugos" problema. Visi planai kovoti su visuotiniu atšilimu reiškia, kad nacionalinės vyriausybės atidavė daugybę savo įgaliojimų įvairioms nesuprantamoms struktūroms.
Pavyzdžiui, Džonsono plano prototipas yra Klimato ir aplinkosaugos ekstremaliųjų situacijų įstatymo projektas. Šis radikalių aplinkosaugininkų parengtas dokumentas jau metus plačiai viešinamas Didžiojoje Britanijoje. Tai skatina aktyvistų grupė, pavadinta "Mirštančiųjų maištas" ("Extinction Rebellion"), per ryškius protesto mitingus. Juos palaiko Amerikos oligarchai.
Pagrindinis įstatymo projekto punktas yra mintis, kad Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas įsipareigoja paskelbti šalyje nepaprastąją padėtį klimato srityje ir derinti savo sprendimus šia tema su Klimato kaitos komitetu. Tai yra, atominės valstybės vadovas turės atsiskaityti tiems, kuriuos neaišku, kas paskyrė ir, Dievas žino, kas finansavo mokslininkus, visuomenės veikėjus ir gyvūnų teisių gynėjus. Džonsonui ši koncepcija vargu ar galėjo patikti.
Didžiosios Britanijos valstybės sekretorius, remiantis įstatymo projektu, turės būti kontroliuojamas kažkokios "civilinės asamblėjos" — taip pat visiškai naujo valdžios organo, suformuoto iš ekologijos aktyvistų. Teisėkūros romanai atskleidžia tikrąją visų klimato kančių esmę — iš esmės tai yra bandymas pavesti nacionalinius lyderius naujų struktūrų kontrolei. Pretekstas galėtų būti kaip tik "nepaprastoji padėtis".
Slapta kova dėl klimato kaitos vyko jau seniai. Iš pradžių benziną ir dyzeliną naudojančius automobilius planuota uždrausti iki 2050 metais, vėliau — iki 2040 metų. Jos Didenybės iždas nurodė, kad nepakaks pinigų plataus masto kovai su atšilimu. Klimato kaitos komitetas mano, kad Didžioji Britanija kovai turėtų išleisti dešimt kartų daugiau nei dabar, o 2020 metų biudžetas jau turi 400 milijardų svarų deficitą.
Viskas pradėjo greitai keistis, kai premjeras laimingai įsimylėjo. Jo išrinktoji buvo Keri Saimonds, kurį bulvariniai leidiniai jau buvo praminę karaliene Keri. Vasarį pora paskelbė apie sužadėtuves, balandį Keri pagimdė Džonsonui sūnų, o liepą persikėlė į Downing Street 10.
Keri Saimonds — mergina iš nepaprastos šeimos. Ji yra Didžiosios Britanijos ministro pirmininko proanūkė, garsaus žurnalisto dukra, garsiausių šalies politikų ir jų žmonų draugė. Ji taip pat yra atsidavusi kovotoja už ekologiją, visą savo gyvenimą paskyrusi kovai už jūrų gyvybės saugumą, už ūkinių gyvūnų teises ir prieš plastiko atliekas.
Po atvykimo į Downing Sreet'ą bulvariniai leidiniai Keri vadino karaliene. 56-erių Džonsonas, veikiamas 32 metų draugės, metė gerti (kampanijos metu), sulieknėjo, tapo veganas (trumpam) ir net nusikirpo plaukus. Keri draugai, susibūrę į ratą, vadinamą FOC ("Carry Friends"), pradėjo gauti aukštas pareigas valstybėje. Jos senas bičiulis Rishi Sunak tapo iždo kancleriu. Jos bendražygis kovoje už ekologiją Zachas Goldsmithas pateko į Lordų rūmus. Teigiama, kad aukšto lygio Džonsono patarėjo Dominico Cummingso atsistatydinimas taip pat įvyko karalienei Keri reikalaujant.
Galbūt, sunkiai Johnsono politinei metamorfozei — nuo klimato disidento iki kovotojo su atšilimu — įtakos turėjo ir jo draugė.
Įdomu tai, kad būsima Didžiosios Britanijos ministro pirmininko žmona dirba "Vibrant Oceans" labdaros organizacijoje. Organizaciją maitina amerikietis milijardierius Maiklas Bloombergas, informacijos milžinės "Bloomberg Agency" savininkas ir vienas pagrindinių pasaulio lobistų ir kovos su globaliniu atšilimu rėmėjų.
Kalbos, kad nacionalinius lyderius kontroliuoja viršvalstybinės finansinės struktūros, paprastai laikomos pigių sąmokslo teorijomis. Tačiau Džonsonas asmeniniu pavyzdžiu rodo, kaip romantika ir politika, šalies valdymas ir pasaulinė kontrolė, Amerikos milijardieriaus interesai ir artėjantis britų vidurinės klasės nuskurdimas gali būti keistai susipynę.
