VILNIUS, lapkričio 22 — Sputnik. Lietuvoje vėl įvedus karantiną beveik 20 proc. padaugėjo tėvų, kurie neveda vaikų į darželį, todėl Vilniaus miesto savivaldybė pateikė gaires, kuriomis vadovaujantis namuose galima būtų ugdyti ikimokyklinio amžiaus vaikus, praneša sostinės savivaldybės spaudos tarnyba.
Pasak miesto ugdymo įstaigų vadovų, darželinukų priežiūra namuose gali būti puiki proga pagerinti santykius su vaikais. Leidžiant laiką kartu, vaikai jaučiasi mylimi ir saugūs, nes tokiu būdu parodome, kad jie yra svarbūs.
Konsultacijos su pedagogais ir vaikų švietimo specialistais
Esant poreikiui dėl darželinukų ugdymo namuose visuomet galima pasikonsultuoti su pedagogais bei švietimo pagalbos specialistais. Grupės pedagogai kartą per savaitę pateiks siūlomą temą ar užduočių planą įstaigos pasirinktoje platformoje, o užduotis atlikti bus galima tėmams patogiu metu. Iškilus klausimams galima susisiekti su grupės mokytoju telefonu ar el. paštu.
Ikimokyklinis ugdymas įstaigose vyksta įprasta tvarka, tačiau dalis tėvų šiuo metu neveda vaikų į darželius ir nori nenutraukti ugdymo proceso. Kaip teigia Vilniaus mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė, ugdymo namuose gairės yra rekomendacinio pobūdžio, jas kiekvienas darželis gali prisitaikyti atsižvelgdamas į savo įstaigos savitumą ir bendruomenės poreikius.
"Parengtos gairės padės įstaigų pedagogams ir tėvams organizuoti tiek ugdymą namuose, kai tėvai, saugodami vaikų sveikatą ir turėdami galimybę nevesti jų į darželius, ugdo namuose, tiek vykdant nuotolinį ugdymą, kai viso darželio ar atskirų grupių veikla sustabdyta dėl COVID-19 infekcijos", — pasakė Tamošiūnaitė.
Pasitarti ugdymo įstaigos bendruomenėje dėl ugdymo organizavimo namuose
Rūpintis vaiko ugdymu namuose bus lengviau, jei atsakomybes pasidalinsite su vaiko ugdymo įstaigos bendruomene. Kartu su pedagogais galima pasitarti dėl ugdymo plano ir jo pritaikymo savo poreikiams bei galimybėms.
Ketverių metų sūnų ir pusantrų metų mergaitę auginanti mama Eglė Adlienė sako, kad mokytis namuose gali net patys mažiausi.
"Svarbu turėti planą, į kurį atsižvelgiant būtų lavinami įvairūs pojūčiai, ne tik regos ir klausos. Matau, kad vaikai nori nuolatos kažką daryti, dalyvauti, jiems sunku būti tik klausytojais, tad manau ir kiti turėtų į tai atsižvelgti", — pažymi Adlienė.
Įrengti ugdymosi erdvę
Ypač svarbu, kad namuose likęs vaikas turėtų savo aplinką, kurioje galėtų susikaupti ir kūrybiškai veikti.
"Esu girdėjusi apie atvejus, kai visa šeima pietauja, o šalia sėdintis vaikas per telefoną dalyvauja pamokoje. Tačiau taip užsiėmime dalyvaujantis vaikas tikrai nesusikaups ir iš veiklos bus mažai naudos. Manau, kad visi tėveliai turėtų pasirūpinti tinkama aplinka vaikų ugdymui", — patirtimi dalinasi Adlienė.
Pasak jos, labai svarbu pasirūpinti patogia sėdėjimo vieta.
"Vieni vaikai labiau nori sėdėti ant sofos, kiti ant grindų, o kitiems reikia stalo. Reikia tiesiog pasiklausti savo vaiko kur jis nori mokytis ir sukurti jam patogiausia mokymosi aplinką. Kuo vaikui bus patogiau, tuo geresnius rezultatus jis parodys", – teigia Adlienė.
Remtis "mažiau yra daugiau" principu
Vienai dienai užteks vienos ar dviejų veiklų. Vaikų nereikėtų perkrauti dideliu kiekiu informacijos. Vieną kūrybinį užsiėmimą galima parinkti patiems, o kitą leisti pasirinkti vaikui. Atlikus veiklą skirti laiko padarytų darbų aptarimui.
Kaip ir įprastoje mokymosi įstaigoje, svarbu turėti mokymosi planą. Pasak ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų, vaikai jaučiasi patogiai kai žino, kas jų laukia. Jau iš vakaro galite susidėlioti kitos dienos planą, kuriame būtų numatyta dienos veikla, pertraukėlės bei aktyvus užsiėmimai. Visą veiklų trukmę patariama planuoti atsižvelgiant į vaikų amžių, nes mažiesiems yra daug sunkiau koncentruoti savo dėmesį.
Galima ugdyti vertybes
Kuriant ugdymo aplinką namuose taip pat galima ugdyti vertybes: empatiją, dėkingumą, nuoširdumą, drąsą. Esant progai galima pagirti ir palaikyti vaiką, tačiau nereikia stengtis užduočių atlikti už vaiką.
"Pastebėjau, kad pamokoms persikėlus į namus, dalis tėvų pradėjo aktyviau įsitraukti į mokymosi procesą. Jei vaikai yra labai maži, normalu, kad mama ar tėtis bus šalia. Bet tokiu atveju nemanau, kad tėvai turėtų atsakinėti už vaiką, net jei jis ir nelabai aktyviai atlieka užduotis. Ir jokiu būdu nepykti ant jo, jei netinkamai atlieka užduotis", – savo patirtimi dalinasi Adlienė.
Lapkričio 7 dieną visoje Lietuvoje buvo trims savaitėms įvestas karantinas. Šalies valdžia neatmeta griežtesnių apribojimų, jei įvestos priemonės neužkirs kelio infekcijos plitimui. Karantino metu vaikai, kurie ugdomi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas, lanko darželius ir mokyklas įprastai, o 5–12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokyklose mokosi nuotoliniu arba mišriu būdu. Neformalus vaikų ugdymas taip pat vykdomas tik nuotoliniu būdu arba stabdomas visiškai.
