Buvę Lenkijos prezidentai ragina Varšuvą liautis šantažuoti ES

© Sputnik / Михаил Воскресенский / Pereiti į medijų bankąVaršuva
Varšuva - Sputnik Lietuva
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Europos Sąjunga negali vienbalsiai patvirtinti naujo septynerių metų biudžeto ir tęsia diskusijas ieškodama galutinio sprendimo. Anksčiau Lenkija ir Vengrija vetavo ES finansinį planą ir ekonomikos atkūrimo paketą

VILNIUS, gruodžio 8 — Sputnik. Buvę Lenkijos prezidentai Lechas Valensa (Lech Wałęsa), Aleksandras Kvasnievskis (Aleksander Kwaśniewski) ir Bronislavas Komorovskis (Bronisław Komorowski) paragino šalies prezidentą, ministrą pirmininką ir vyriausybę liautis šantažuoti Europos Sąjungą grasinant vetuoti organizacijos biudžetą, praneša RIA Novosti.

Europos Sąjunga dar negali vienbalsiai patvirtinti naujo septynerių metų biudžeto ir tęsia diskusijas ieškodama galutinio sprendimo. Kaip lapkričio 19 dieną pareiškė Europos Vadovų Tarybos vadovas Šarlis Mišelis (Charles Michel), daugelio ES šalių pozicija neleidžia patvirtinti naujo daugiamečio finansinio plano. Lenkija ir Vengrija vetavo ES finansinį planą ir ekonomikos atkūrimo paketą dėl to, kad nesutiko su "sąlyginiu lėšų paskirstymo mechanizmu". Varšuva ir Budapeštas iš pradžių priešinosi tokiam mechanizmui, kuriam įsigaliojus jie galėjo prarasti ES finansavimą dėl Europos normų ir įsipareigojimų pažeidimų teisinės valstybės srityje.

"Lenkijos veto būtų suprantamas sprendimas ir gautų mūsų paramą, jei Europos biudžetas būtų nuostolingas ar nesąžiningas Lenkijai. Bet nėra taip! Mateušo Moravieckio vyriausybė 2021–2027 metų biudžetą suderino ir su jo parama jis patvirtintas Briuselyje šių metų liepą", — teigiama antradienį buvusių prezidentų išplatintame pareiškime.

Dokumente teigiama, kad Lenkija buvo ir išliks didžiausia ES lėšų gavėja.

Флаги ЕС и Польши, архивное фото - Sputnik Lietuva
Pinigai demokratijai. Kuo pavirs Lenkijos ir Vengrijos sabotažas

"2007–2013 metais Lenkija gavo 67 mlrd. eurų, 2014–2020 m. — 82,5 mlrd. eurų, o 2021–2027 m. numatyta daugiau nei 139 mlrd. eurų subsidijų ir 34 mlrd. eurų paskolų. Lenkams reikalingos šio biudžeto lėšos kovai su koronaviruso pandemijos ekonominėmis pasekmėmis, darbo vietoms išsaugoti ir Lenkijos įmonėms paremti", — pažymi buvę šalies vadovai.

"Todėl mes akcentuojame: Europos biudžetas, kurio laukia visa Europa, negali tapti partijos ar vidinės partijos kovos dėl valdžios įkaitu", — teigiama pareiškime.

Kalbant apie teisinės valstybės principą, dėl kurio Lenkija ketina vetuoti ES biudžetą, dokumento autoriai pažymi, kad "nėra jokios unikalios lenkiškos teisinės valstybės versijos, išskyrus europinę versiją, lygiai taip pat, kaip nėra dviejų orumo rūšių — lenkiško ir europietiško, arba dviejų laisvės rūšių".

Valensa, Kvasnievskis ir Komorovskis savo pareiškime ragina "Lenkijos prezidentą, ministrą pirmininką ir vyriausybę nustoti šantažuoti kitas Europos Sąjungos šalis grasinant vetuoti ES biudžetą, kuris anksčiau buvo priimtas ir paskelbtas kaip didžiulė Lenkijos vyriausybės sėkmė".

"Tai žalingas veiksmas Lenkijai ir jos vietai vieningoje Europoje", — teigiama pareiškime.

Naujienų srautas
0