VILNIUS, gruodžio 21 — Sputnik. Vidutiniškai mažiausiai šventinių laikotarpių su sniegu registruojama pajūryje, o daugiausiai — Šiaurės, Šiaurės Rytų ir Pietryčių Lietuvos dalyje, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) klimatologė Viktorija Mačiulytė.
"Neretai susidaro situacija, kai baltomis Kalėdomis gali džiaugtis tik dalis Lietuvos gyventojų. 1961–2019 m. laikotarpiu buvo tik 11 metų, kai visoje Lietuvoje visas tris dienas, gruodžio 24-ąją , 25-ąją, 26-ąją, žemę klojo sniego danga, kurios storis siekė bent 1 cm. Taip buvo 1966, 1969, 1981, 1986, 1994–1996, 2001, 2002, 2010 ir 2012 metais. Kiek daugiau nei pusę Kalėdų bent pusė Lietuvos buvo padengta sniegu (33 iš 58 metų, t. y. 57 %)", — sako LHMT specialistė.
Jos teigimu, tikimybė, kad bent vieną iš trijų šventinių dienų bus sniego, priklauso nuo šalies regiono.
Vidutiniškai ji siekia 64 %, tačiau kinta nuo 49 % Klaipėdoje iki 78 % Biržuose.
"Kalėdinių laikotarpių sniego dangos storis didesnis nei 10 cm visas tris šventines dienas fiksuotas vidutiniškai 17 %. Daugiausiai tokių sniegu gausių švenčių buvo Dūkšte ir Vilniuje (39 %), o mažiausiai — Klaipėdoje, Kaune, Kybartuose ir Lazdijuose (iki 8 %)", — sakė ji.
Teigiama, kad sniegingiausios per pastaruosius 59-erius metus Kalėdos buvo 2010-aisiais, kai vakarinėje Lietuvos dalyje sniego danga siekė 40–46 cm, kituose regionuose apie 20 ir daugiau centimetrų.
"Visiškai besniegių Kalėdų vidutiniškai Lietuvoje fiksuota trečdalis (35 %). Nuo 1961 m. visose analizuojamose 18-oje meteorologijos stočių nė vieną kalėdinio laikotarpio dieną nebuvo sniego 1971, 1974, 1989, 2007, 2013, 2015, 2016 ir 2019 metais. Verta atkreipti dėmesį, kad besniegių žiemų pasikartojimas ypač suintensyvėjo nuo 2013 metų", — rašoma pranešime.
Pasak specialistės, rekordiškai šalčiausias šventinis laikotarpis buvo 1996 metais, kai antrąją Kalėdų dieną minimali oro temperatūra buvo nukritusi nuo -17,5 °C Nidoje iki -32,0 °C Ukmergėje. -32,0 °C yra pati žemiausia oro temperatūra fiksuota per tris kalėdines dienas nuo 1961 metų.
