Prieš dešimt dienų, kai tai tapo žinoma, Amerikos ambasada trumpai pakomentavo savo darbo optimizavimą, kuris sukėlė daugybę versijų ir gandų apie tai, kas iš tikrųjų slypi už sausos kalbos.
Kaip išsiaiškino žurnalistai, tai yra banalus Valstybės departamento nesugebėjimas išlaikyti atitinkamų institucijų veikimo dėl ūmaus darbuotojų, įskaitant techninių, trūkumo. Personalo trūkumas, savo ruožtu, buvo "vizų aklavietės" rezultatas abiejų šalių santykiuose, kai kiekvienai diplomatinei vizai, pasak Vašingtono pareigūnų, reikia "užsitęsusių derybų" su Maskva.
Leidinyje dalijamasi širdį draskančia informacija apie sąlygas, kuriomis "aukšto rango diplomatai turi atlikti įvairias užduotis — nuo sniego valymo už ambasados pastato ribų iki dezinfekcinių tirpalų sumaišymo valytojų, kurie priversti kovoti su koronavirusu, komandoms".
Rusijos ambasada Jungtinėse Valstijose, komentuodama leidinį, priminė, kad Amerika pati paleido "vizų karą", todėl jai tenka visa atsakomybė už tai, kas vyksta. Tuo pat metu misija patvirtino, kad Maskva veikia abipusiškumo principu — JAV gauna lygiai tiek diplomatinių vizų, kiek išduodama Rusijos atstovams.
Pagrindinis ir tuo pačiu linksmiausias įvykio aspektas yra tai, kad jo pagrindą sudaro JAV vidaus politiniai procesai. Ketverius metus su nekenčiamu Trampu kovoję demokratai, kurie į krosnį išmesdavo viską, kas pasitaikydavo po ranka, staiga atsidūrė gaisravietėje, kurią tvarkyti jau teks jiems.
Juk pirmąją diplomatinio karo salvę iššovė Barakas Obama, kuris prieš pat palikdamas Baltuosius rūmus, 2016-ųjų gruodį, inicijavo skandalą su 35 Rusijos diplomatinės atstovybės darbuotojų pašalinimu ir prieigos prie dviejų ambasados sodybų uždarymu. To priežastis buvo kaltinimai Rusijai dėl programišių atakų ir kišimosi į ką tik praėjusius prezidento rinkimus.
Taigi, pradėjusiam eiti prezidento pareigas Trampui, kuris buvo įtariamas siekiu pagerinti santykius su Maskva, nedelsiant surišo rankas "Rusijos klausimu" ir tuo pačiu sustiprino vidinės auditorijos isterijos įkarštį tema "Kremlius įsilaužė į rinkimus ir išrinko savo globotinį amerikiečiams".
Šis žingsnis iš tiesų pasirodė esąs itin efektyvus.
Per visą Donaldo Trampo prezidentavimą diplomatiniai santykiai tarp dviejų šalių plėtojosi pagal ankstesnės administracijos nustatytą scenarijų — nuo blogo iki blogesnio: išsiunčiant dešimtis diplomatų, uždarant konsulatus ir prekybos misijas. Svarbiausias žingsnis buvo tai, kad Maskvoje buvo išlygintas ambasados darbuotojų skaičius, dėl kurio 755 amerikiečiai paliko Rusiją, ir pereita prie griežto pariteto sąveikos principų.
Atskirų signalų, kad dėl viso to JAV ambasados darbas tapo pastebimai komplikuotas, buvo gauta seniai. Svarbu, kad paskutinis aukšto lygio abiejų šalių santykių skandalas šiuo pagrindu buvo beveik prieš trejus metus — 2018 metų kovo mėnesį, kai abipusiškai buvo išsiųsta 60 diplomatų. Nuo to laiko JAV daugiau neinicijavo tokių radikalių demaršų.
Matyt, Valstybės departamento vadovybėje kažkas pagaliau suprato, kad tokios priemonės yra labai skaudžios Amerikos diplomatijai ir radikaliai sumažina jos darbo efektyvumą.
Tačiau teigiamų pokyčių taip pat nebuvo — būtent todėl, kad Trampo administracija negalėjo sau leisti nė užuominos apie veiksmus, kuriuos jos vidaus oponentai laikytų nuolaidomis Rusijai. Bet koks Rusijos diplomatų gyvenimo palengvinimas (net jei mainais už panašias nuolaidas amerikiečiams) būtų aiškinamas būtent taip.
Todėl situacija pasiekė dabartinį nelaimingą JAV rezultatą.
Už vandenyno yra pakankamai profesionalų, kurie supranta situacijos sunkumą. JAV ambasada ir konsulatai tradiciškai buvo svarbi priemonė skatinti Amerikos interesus, jų "minkštosios galios" institucija bendraujant su priimančiosios šalies pilietine visuomene (jau nekalbant apie žvalgybą ir panašias funkcijas).
Buvę JAV ambasadoriai Rusijoje — Džeimsas Kolinsas (James Collins) ir Maiklas Makfolas (Michael McFaul) — tiesiai šviesiai pareiškė, kad sprendimai uždaryti konsulatus prieštarauja Amerikos interesams. Ir Makfolas išreiškė viltį, kad situacija pasikeis valdant Baidenui.
Tiesa, tokia įvykių raida atrodo mažai tikėtina.
Valstybės departamento šaltiniai teigia, kad Maskvai buvo pasakyta, jog JAV neuždarys — bent jau "kol kas" — vis dar veikiančių Rusijos konsulatų Hiustone ir Niujorke.
Amerikiečiai rimtai tikisi, kad šis žingsnis privers "rusus susimąstyti" ir pakeisti savo elgesį, o tai "leis rasti tvirtesnį pagrindą dvišaliams santykiams užmegzti". Tai yra, jie vis dar tiki spaudimo, grasinimų ir priešais nosį pakabintos morkos metodais, bendraudami su Maskva.
"Vašingtono pelkė" pastaraisiais metais nieko nesuprato. Ji vis dar gyvena su dvidešimties metų senumo užsienio politikos idėjomis.
Tačiau tai nėra taip blogai Rusijai. Galų gale būtent dėl šių iliuzijų Valstijos savanoriškai ir savo rankomis ardo svarbų savo įtakos instrumentą, kuriuo daugiau nei du dešimtmečius buvo Amerikos ambasada Rusijoje.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
