VILNIUS, gruodžio 29 — Sputnik. Gruodžio pabaigoje paleista savaeigė platforma "Šiaurės ašigalis" pakeis Arkties platumose dreifuojančias ledo poliarines stotis. Ir nors dauguma ekspertų pripažino projektą unikaliu, Vakarų žiniasklaida bandė išjuokti šį laivą dėl specifinės korpuso formos. Apie naująjį Šiaurės užkariautoją — RIA Novosti autoriaus Nikolajaus Protopopovo medžiagoje.
Ledo nelaisvėje
Ledui atsparios savaeigės platformos "Šiaurės ašigalis" statybos prasidėjo 2018 metų gruodžio mėnesį. Laivo nuleidimas užtruko tik dvejus metus — tai rekordinis laikas tokio masto projektams. Pagrindinis platformos tikslas yra kelių mėnesių autonominiai dreifai Arkties lede.
Platformą perkelti į "Roshydromet" planuojama 2022 metų pabaigoje. Tikimasi, kad pradėjus eksploatuoti "Šiaurės ašigalį", Rusija atnaujins sovietinę dreifuojančių stočių praktiką. Naujo laivo išskirtinumas yra tas, kad jis iš tikrųjų yra plaukiojantis mokslinių tyrimų centras.
Aukšto atsparumo plieno korpusas suprojektuotas taip, kad neįšaltų į ledą — kiaušinio forma paprasčiausiai išstums laivą. Todėl didelėse Arkties vandenyno platumose kompleksas gali budėti visus metus, nepaisant ledo padėties.
"Šiaurės ašigalis" vykdys geologinius, akustinius, geofizinius ir okeanografinius tyrimus. Ir ledlaužio jam nereikia. Net jei temperatūra už borto nukris iki minus penkiasdešimt, įgula dirbs patogioje ir saugioje aplinkoje.
Laivą valdo 14 žmonių, be to, į laivą galima priimti apie 20 mokslininkų. 80 metrų platformos poslinkis yra apie 11 tūkstančių tonų. Greitis yra dešimt mazgų, degalų pakanka dvejų metų autonominiam plaukimui. Ant denio yra sraigtasparnių nusileidimo aikštelė.
Pasak "Admiraliteto laivų statyklų" generalinio direktoriaus Aleksandro Buzakovo, kiekvienas įgulos narys turi atskirą kajutę su visais patogumais, nes ekspedicijos bus ilgos — mažiausiai šešių mėnesių.
"Laive yra 20 laboratorijų, skirtų įvairiems tikslams. Numatoma ištirti klimatą, ledo tirpimo procesus, žemos temperatūros poveikį pramonės įrenginiams, reikia atlikti jūros dugno kartografijos darbus, nuolat stebėti oro sąlygas", — sakė Buzakovas.
Išvaizda nėra pagrindinis dalykas
Užsienyje šis projektas sukėlė tikrą susidomėjimą. Be to, kai kurie leidiniai atsiliepė neigiamai — dėl neįprasto platformos korpuso. Taigi, amerikiečių "The Drive" leidinio žurnalistai platformą pavadino "bjauriausiu Rusijos laivu".
Tačiau "ekspertams" iškart buvo paaiškinta, kodėl reikalinga tokia keista forma. Arkties ir Antarkties tyrimų instituto direktorius Aleksandras Makarovas teigė, kad dizainerius įkvėpė garsi Norvegijos škuna "Fram", kuri trejus metus dreifavo Arktyje ir dalyvavo trijose didelėse ekspedicijose praėjusių amžių sandūroje. Vienu metu laivas taip pat buvo visaip išjuoktas dėl jo "pilvotos" išvaizdos, tačiau tai nesutrukdė jam tapti legendiniu.
Visos Rusijos laivyno paramos judėjimo pirmininkas, pirmojo rango kapitonas Michailas Nenaševas pažymėjo Šiaurės ašigalio svarbą Rusijai, kuri aktyviai tyrinėja Arktį.
"Projektas sėkmingai įgyvendino ankstesnių dreifuojančių stočių patirtį, — interviu RIA Novosti sakė Nenaševas. — Anksčiau poliariniai tyrinėtojai daugiausia buvo įsikūrę ant ledo plokščių. Kai kurias ekspedicijas teko evakuoti, nes ledo laukai lūždavo. Dabar tokių problemų nebus. Laivo forma buvo pasirinkta vien dėl funkcionalumo — jis galės visus metus būti Arkties platumose ir išlikti stabilus, net įstrigęs tarp daugiamečių ledynų".
Tuo pačiu metu jis pridūrė, kad "Šiaurės ašigalis" atliks išsamius tyrimus, įskaitant Rusijos laivyno interesus. "Laive esantys mokslininkai galės stebėti ledo tirpimo procesus, jo storį, atlikti hidroakustinius matavimus, ištirti Žemės magnetinį lauką. Labai svarbu žinoti ir suprasti tiek vertinant mūsų karinio jūrų laivyno pajėgumus, tiek siekiant pasipriešinti tiems, kurie bando surengti provokacijas Arktyje ir kurti ten įtampos židinius", — pabrėžė Nenaševas.
Kalbant apie neigiamus atsiliepimus ir platformos išvaizdą, tai yra "informacinio karo ir karo su sveiku protu elementai".
Arkties viršininkai
Rusija turi didžiulę patirtį tyrinėdama Arktį iš dreifuojančių stočių. Pirmoji pasaulyje ekspedicija buvo surengta dar 1937 metais. Tada sovietų poliarinio regiono tyrinėtojai per beveik metus įveikė daugiau nei du tūkstančius kilometrų.
Nuo 1950 metų tokios ekspedicijos buvo siunčiamos beveik kasmet. Bet po TSRS žlugimo nusileidimai ant ledo Arktyje sustojo. Rusija prie to grįžo tik 2003 metais.
Į ledo laukus buvo atvežta mokslinė įranga ir dislokuoti nedideli moduliniai miesteliai. Tačiau dažnai ledo plyšiai lūždavo, mokslininkų evakuacijai buvo išleidžiami dideli ištekliai, sužlugdyti planai, pamesta brangi mokslinė įranga.
Ši problema pastaraisiais dešimtmečiais ypač išryškėjo. Mokslininkai atkreipia dėmesį į visuotinį atšilimą: ledas Arktyje nebėra toks stiprus, koks buvo anksčiau. Poliarinio regiono tyrinėtojai buvo evakuojami nuo ledo 2010 ir 2013 metais. O "Šiaurės ašigalis - 41" 2015 metais išdirbo tik keturis mėnesius, o ne planuotus metus. Dreifuojančių stočių programa buvo sustabdyta.
Ekspertų teigimu, platforma "Šiaurės ašigalis" pakels Arkties tyrimus į naują lygį. Tvirtas dizainas ir savarankiško judėjimo galimybė praplės išspręstų mokslinių problemų sąrašą, pagerins gautų rezultatų kokybę, taip pat žymiai apsaugos žmonių darbą atšiauriomis Arkties sąlygomis.
