Tačiau į pirmą vietą buvo iškeltas didelio masto karinio konflikto tarp JAV ir Kinijos dėl Taivano pavojus. Ir šis susirūpinimas nėra atsitiktinis.
Per pastaruosius mėnesius kadenciją baigianti JAV prezidento administracija darė viską, kad sudegintų būsimo Valstybės departamento santykių tiltus su daugeliu valstybių. Dešimtmečiais vienas iš tokių pagrindinių tiltų buvo vieningos Kinijos politikos laikymasis. Nuo 1970-ųjų Vašingtonas "vienintele teisinga" Kinija laikė Kinijos Liaudies Respubliką su sostine Pekine. Tuomet Taivano, kuris vadina save Kinijos Respublika, pripažinimą amerikiečiai atšaukė. Nuo to laiko jie palaikė artimiausius ekonominius ir karinius santykius su atsiskyrusia sala, tačiau nelaikė jos nepriklausoma valstybe.
Nuo 1979 metų JAV galioja įstatymas dėl santykių su Taivanu, kuriame neminima Kinijos Respublika, tačiau de facto pripažįstama "tikroji salos valdžia". Tuo pačiu metu Taivane buvo įkurtas Amerikos institutas, kuris atlieka visas JAV ambasados funkcijas, įskaitant vizų klausimus. Po to panašias atstovybes ten įkūrė kai kurios kitos Vakarų valstybės. Nuo tų laikų Vašingtonas paskelbė tabu oficialiems vizitams ir savo diplomatų bei pareigūnų susitikimams su Taivano kolegomis. Periodiškai tokie kontaktai vis tiek buvo, tačiau jie visada buvo neoficialūs.
Praėjusį rudenį šį tabu demonstratyviai pažeidė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo Keito Kračo (Keith Krach) trijų dienų vizitas Taivane, kurio metu jis susitiko su aukščiausia salos vadovybe. Pekinas buvo įsiutęs ir neapsiribojo protesto notomis. Pasak vadinamosios Taivano gynybos ministerijos, Kračo vizito metu Kinijos karo lėktuvai 46 kartus "pažeidė" nepripažintos respublikos, kurią Kinija laiko neatsiejama savo dalimi, oro erdvę.
Ir prieš kelias dienas JAV valstybės sekretorius Maikas Pampėjas (Mike Pompeo) garsiai paskelbė, kad Vašingtonas panaikina visus apribojimus, reguliuojančius diplomatų, tarnybos narių ir kitų asmenų ryšius su Taivanu. Kaip pagrįstai pažymėjo Kračas, šis pranešimas iš tikrųjų reiškia suteikti salai "laisvos šalies statusą". Iškart po valstybės sekretoriaus pareiškimo įvyko keletas oficialių kontaktų. Pavyzdžiui, JAV ambasadorius Nyderlanduose Pitas Hoekstra (Pete Hoekstra) priėmė Taivano "ambasadorių" savo diplomatinėje atstovybėje. Panašus susitikimas vyko ir JAV ambasadoje Šveicarijoje.
Pompėjas paskelbė netikėtą JAV ambasadorės prie Jungtinių Tautų Kelės Kraft (Kelly Craft) vizitą saloje, kuris buvo taip pat netikėtai atšauktas paskutinę akimirką. Vietoj to, Kraft praėjusią savaitę surengė nuotolinę konferenciją su nepripažintos respublikos prezidente Cai Ingven (Tsai Ing-wen). Pokalbio metu (ir tam verta skirti ypatingą dėmesį) JAV ambasadorė pareiškė, kad Taivanas "daugeliu atžvilgių yra pavyzdys visam pasauliui". Kraft išreiškė pasipiktinimą Kinijos pozicija blokuoti Taivano narystę Pasaulio sveikatos organizacijoje. Atsižvelgiant į tai, kad pats Vašingtonas pranešė PSO apie pasitraukimą iš šios struktūros nuo šių metų liepos, JAV ambasadorės žodžiai atrodo pernelyg veidmainiški.
Be to, Vašingtonas žengė dar toliau ir išslaptino savo nacionalinę strategiją Indijos ir Ramiojo vandenyno regione. Dokumentas buvo priimtas 2017 metais ir galėjo likti su grifu "slaptai" dar 25 metus. Tačiau Donaldo Trampo administracija sąmoningai žengė šį žingsnį, siekdama dar labiau pabloginti situaciją su Kinija. Strategija yra atvirai nuteikta prieš kinus ir, be kita ko, skiria didelį dėmesį ekonominio ir karinio bendradarbiavimo su nepripažintu Taivanu plėtrai.
Dokumento paviešinimo tikslas šiuo konkrečiu metu yra akivaizdus visiems: sukelti Kinijos atsakymą ir taip sukurti kliūtis Baideno administracijai atnaujinti senus santykius su Pekinu. Net viceprezidentas Maikas Pensas viešai ragino Baideną tęsti "kovą su Kinijos agresija".
Ir nors Baideno komanda yra daug atsargesnė šiais klausimais, o atskiri jos atstovai išreiškė "vienos Kinijos politikos" laikymąsi, nė vienas iš jų oficialiai neatsiribojo nei nuo Pompėjo sprendimų, nei nuo skandalingos Trampo strategijos Kinijos klausimu. Neseniai paskelbtas pranešimas, kad Baidenas skiria buvusį valstybės sekretoriaus padėjėją Kurtą Kempbelą (Kurt Campbell) savo koordinatoriumi Indijos ir Ramiojo vandenyno regione, sukėlė susižavėjimą Taivane — Kempbelas lankėsi saloje mažiausiai šešis kartus.
Daugelį metų įvairūs politikai, diplomatai ir ekspertai ragino JAV ir kitas Vakarų šalis išplėsti bendradarbiavimą su Taivanu ir tuo pasipriešinti Kinijai. Pavyzdžiui, garsus Rusijos ir Kinijos kritikas Edvardas Lukasas (Edward Lucas) pasiūlė Londonui sekti Amerikos pavyzdžiu ir panaikinti apribojimus politiniams kontaktams, organizuojant ministrų vizitus Kinijos saloje. O Hūverio institutas, dar vienas įtakingiausias analitikos centras JAV, tiesiogiai skatina pripažinti Taivaną.
Be to, dažniausiai tie patys ekspertai reikalauja įvesti griežčiausias priemones prieš Rusiją "už separatistų palaikymą Ukrainoje". Priminsime, būtent tuo yra kaltinama Maskva, įvedant Vakarų sankcijas. Tie patys veikėjai ragina Vakarus paremti Taivaną ir priversti Rusiją "gerbti Ukrainos teritorinį vientisumą". Tie patys ekspertai smerkia Maskvą už pasų išdavimą Donbaso gyventojams ir garsiai pritaria Londono sprendimui išduoti Didžiosios Britanijos pilietybę Kinijos Honkongo gyventojams. Ir jie nemato jokių prieštaravimų.
Prisiminkime JAV ambasadorės Kraft žodžius, kad Taivanas Vašingtono požiūriu "yra pavyzdys". Kyla natūralus klausimas: jei amerikiečiai laiko tai sėkmingu pavyzdžiu visam pasauliui, tai kodėl gi nepanaudojus jo kitiems probleminiams planetos regionams? Pavyzdžiui, regionams, atitrūkusiems nuo Ukrainos.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
