Milijonai nuostolių
Latvijos ekonomika labai priklauso nuo transporto sektoriaus. Latvijos plėtros ir investicijų agentūros duomenimis, logistika ir transportas sudaro devynis procentus šalies BVP ir suteikia darbą maždaug aštuoniems procentams gyventojų. Tačiau 2020 metais tranzitas sumažėjo. Respublikos susisiekimo ministerijos duomenimis, pernai per vietinius uostus perėjo tik 44,9 mln. tonų krovinių, tai yra 28 proc. mažiau nei 2019 metais.
Panaši situacija susidaro ir Latvijos pervežimais geležinkeliu. 2020 metais jie vos viršijo 24 milijonus tonų.
Atrodytų, kad situacija Lietuvoje Latvijos fone yra kiek geresnė. 2020 metais Klaipėdos uosto krovinių srautas padidėjo 3,2 proc. ir sudarė beveik 48 mln. tonų. Tačiau nors trąšų perkrovimo apimtys padidėjo 2,6 proc., vienas pagrindinių rodiklių - naftos produktai – sumažėjo 21 proc.
Pasak uosto generalinio direktoriaus Algio Latako, šis nuosmukis paaiškinamas „bendru ekonomikos sulėtėjimu“. Tačiau 2021 metais Klaipėdos laukia naftos produktų perkrovimo mažėjimas, ir tai nėra dėl mažo tarptautinio verslo aktyvumo. Praėjusių metų gruodį Baltarusija paskelbė sustabdžiusi naftos produktų tranzitą per Klaipėdą. Šis sprendimas buvo reakcija į Baltijos šalių atsisakymą pripažinti prezidento rinkimus respublikoje ir sankcijų įvedimą Aleksandrui Lukašenkai. Tuo pačiu metu baltarusių kroviniai sudaro apie 30 procentų Klaipėdos uosto perkrovimo.
Sutarčių nebus
Lietuvos geležinkelių vežėjas "LTG Cargo" taip pat išgyvena sunkius laikus. Bendrovė taip pat prarado sutartį su Baltarusija – sustabdžiusi naftos produktų eksportą per Klaipėdą, Baltarusijos naftos bendrovė (BNK) nepratęsė sutarties dėl krovinių pervežimo geležinkeliais.
Žinoma, naujos sutarties nebuvimas neigiamai paveiks Lietuvos ekonomiką, sako ekonomikos mokslų daktaras, Finansų universiteto prie Rusijos Federacijos vyriausybės prorektorius Aleksejus Zubecas. "Lietuva yra maža valstybė, joje gyvena trys milijonai žmonių, ji gyveno daugmaž normaliai dėl to, kad buvo tranzito šalis Baltarusijai. Tačiau jei ši parama bus pašalinta, nieko gero nebus", - interviu sakė ekspertas agentūrai Sputnik.
Nuo 2020 m. sausio iki lapkričio "LTG Cargo" gabeno apie 49 milijonus tonų krovinių, tai yra 3,5 proc. mažiau nei pernai.
Kroviniai vyksta į Rusiją
Daugelį metų Rusija ir Baltarusija buvo pagrindinės krovinių tiekėjos į Baltijos uostus. Tuo tarpu Rusijos Federacija dabar kuria savo uosto infrastruktūros statybą Leningrado srityje.
Rusijos krovinių kiekis Baltijos uostuose nuolat mažėja. Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Latvijos geležinkelių valdybos pirmininkas Maris Kleinbergs paskelbė, kad rusiškos anglies tranzitas beveik visiškai sustabdytas. Dukterinės „Uralchem“ ir "Uralkalij" įmonės taip pat pranešė, kad ketina perkelti savo krovinius iš Latvijos uostų į Ust-Lugą. 2024 metais objekto uosto pajėgumas turėtų siekti 180 milijonų tonų.
Atsižvelgdama į tokias apimtis, Rusija gali tarnauti ne tik savo įmonių interesams, bet ir bendradarbiauti su kitų šalių vežėjais. Todėl Baltarusija susidomėjo Leningrado srities uostais. Tačiau Ust-Luga akivaizdžiai neketina apsiriboti Minsku kaip partneriu - uosto vadovybė jau paskelbė apie savo pasirengimą dirbti su kitomis valstybėmis. Konkurencijos sąlygos darosi vis griežtesnės Baltijos uostams - rasti naujų klientų nebus lengva.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
