VILNIUS, sausio 24 — Sputnik. Vilniaus universiteto mokslininkų sukurtas naujas COVID-19 testavimo metodas leis pagreitinti ligos diagnozavimą du kartus.
Medicinos fakulteto dekanas profesorius Algirdas Utkus VU tinklalaidėje "Mokslas be pamokslų" papasakojo, kad jų sukurtas metodas leis COVID-19 nustatyti du kartus greičiau.
Pasak mediko, šiandien visame pasaulyje auksinis standartas diagnozuojant COVID-19 yra polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimas, kai imamas mėginys iš nosiaryklės ir jame ieškoma viruso RNR. Diagnozavimas trunka nuo 6 iki 24 val.
"Mūsų tikslas buvo sukurti koronaviruso ir kitų virusų nukleorūgščių detekcijos rinkinį, kuris leistų virusus nustatyti tiesiai iš ėminio, be papildomo mėginio apdorojimo. Šis darbas buvo sėkmingai atliktas — sukurtas specialus detekcijos rinkinys, kuris padeda nustatyti tam tikrų specifinių genų unikalius taikymus", — rezultatus pristato genetikas.
Pranešama, kad taikant VU mokslininkų sukurtą tiesioginio viruso detektavimo metodą galima būtų sutrumpinti viruso nustatymo laiką du kartus.
Naujai atrasto metodo veikimo principas panašus į dabar vykdomą testavimą tuo, kad jo metu taip pat atliekami genetiniai tyrimai, kurie leidžia patikimai identifikuoti COVID-19 virusinę infekciją.
"Skirtumas ir naujovė yra tai, kad ėminiai šiam tyrimui būtų papildomai imami iš kraujo, šlapimo bei išmatų. Mūsų sukurtą naują viruso nukleorūgščių detekcijos būtent šiuose biologiniuose ėminiuose metodą, kuris jau taikomas eksperimentinėmis sąlygomis, po papildomų tyrimų bus galima diegti ir praktikoje. Jei viskas taip pat veiktų ir darbinėmis sąlygomis, kovo–balandžio mėn. šį metodą bus galima patentuoti ir naudoti", — teigia Utkus.
Mokslininkas pasakoja, kad naujuoju metodu virusas nustatomas mėgintuvėlyje vieną ar kitą biologinį ėminį sujungus su skysto pavidalo nukleorūgščių detekcijos rinkiniu, turinčiu unikalius taikinius — Orf 1a, RdRp ir N genus. Jeigu minėti genai yra randami, galima patvirtinti, kad šis biologinis mėginys yra užkrėstas SARS-COV-2 arba kitu virusu kvėpavimo takų ligų atvejais.
Mediko teigimu, šitą metodą galima naudoti ir kitiems kvėpavimo takų virusams, kurie pasikartoja kasmet, identifikuoti, pavyzdžiui, gripo A, gripo B atvejais.
"Nors naujasis Covid-19 tyrimo metodas šiandien galbūt ir netaptų pagrindinis, bet šalia jau dabar naudojamų jis tikrai būtų naudingas ir veiksmingas", — įsitikinęs prof. Utkus.
VU mokslininkai artimiausioje ateityje dar planuoja patyrinėti gentinius ypatumus žmonių, kurie persirgo Covid-19 infekcija, ir tų, kurie turėjo artimą kontaktą su sergančiuoju, bet nesusirgo. Jie kelia hipotezę, kad galbūt asmenys, turėję glaudų kontaktą su infekuotuoju ir nesusirgę, turi tam tikrų genetinių ypatumų, kurie neleidžia virusui prisikabinti prie žmogaus ląstelių membranos, todėl žmogus nesuserga.
