Merkel ir Baidenas aptarė "Nord Stream-2"

© AP Photo / Michael SohnКанцлер Германии Ангела Меркель, архивное фото
Канцлер Германии Ангела Меркель, архивное фото - Sputnik Lietuva, 1920, 03.02.2021
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Tuo tarpu Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas sakė, kad dujotiekio "Nord Stream-2" likimas bus sprendžiamas artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais

VILNIUS, vasario 3 — Sputnik. Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Jungtinių Valstijų prezidentas Džo Baidenas aptarė dujotiekio "Nord Stream-2" statybą. Pokalbio metu Amerika išdėstė savo poziciją, rašo laikraštis "Handelsblatt", remdamasis Amerikos valstybės tarnautoju, susijusiu su situacija.

Pažymima, kad Jungtinės Valstijos nori pamatyti paketo pobūdžio sprendimą iš Vokietijos. Baideno administracijos, kaip ir ankstesnės JAV vyriausybės, prioritetas tebėra silpninti europiečių priklausomybę nuo Rusijos gamtinių dujų ir įtraukti Ukrainą į Europos dujų infrastruktūrą.

Трубы для газопровода Северный поток - 2 - Sputnik Lietuva, 1920, 03.02.2021
Ekspertas paaiškino galimą JAV pozicijos pasikeitimą dėl "Nord Stream-2"

Anksčiau Vokietijos užsienio reikalų ministras Heikas Masas sakė, kad dujotiekio "Nord Stream-2" likimas bus sprendžiamas artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais. Jis neatmetė, kad projektas bus baigtas, ir pripažino, kad pasikeitus valdžiai Baltieji rūmai tapo atviresni dialogui.

Anksčiau "Gazprom" papasakojo apie galimą nesėkmę, tačiau, nepaisant to, barža "Fortuna" atnaujino statybas Danijos vandenyse.

"Nord Stream-2" numato dviejų vamzdyno linijų, kurių bendras pajėgumas sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, statybas nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.

Jungtinės Valstijos aktyviai priešinasi projektui, norėdamos tiekti Europai savo suskystintas gamtines dujas, taip pat Ukraina ir daugelis kitų Europos šalių. 2019 metų gruodžio mėnesį Vašingtonas įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbą projekte. Tuo tarpu Rusija ne kartą pabrėžė, kad dujotiekio statyba atitinka Europos vartotojų interesus ir siekia grynai ekonominių tikslų. 

GIPL dujotiekio statyba - Sputnik Lietuva, 1920, 02.02.2021
Lietuvos ir Lenkijos pasienyje paklota GIPL dujotiekio atkarpa

Klojimas atsinaujino po metų, kai vamzdžių klojimo laivas "Fortuna" Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 kilometro vamzdžius. Po to, pasak projekto vykdytojo, liko nebaigti apie 120 kilometrų Danijos vandenyse ir apie 28 kilometrai Vokietijos. Danijos valdžios institucijos susitarė dėl galimybės naudoti "Fortuna" nuo sausio 15 dienos, Vokietijos leidimas šiam laivui galioja iki gegužės pabaigos. 

Tačiau sausio mėnesį Vašingtonas išplėtė sankcijas dujotiekiui, įtraukdamas bandymų, tikrinimo ir sertifikavimo paslaugas teikiančias įmones, taip pat paslaugas ar įrenginius, skirtus atnaujinti vamzdžių klojimo laivus. Netrukus po to Norvegijos bendrovė "DNV GL" paskelbė, kad nutrauks visą veiklą, susijusią su dujotiekio tikrinimu, ir negalės to patvirtinti. Sausio 19 dieną JAV įvedė sankcijas laivui "Fortuna" ir jo savininkei bendrovei "KBT-Rus". Kremlius apgailestauja dėl neteisėtų apribojimų įvedimo. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sankcijas prieš dujotiekį pavadino reiderių ataka.

Naujienų srautas
0