VILNIUS, vasario 15 — Sputnik. Ekonominė žala įvertinta dešimtimis milijardų eurų. Kaip Europa nukentėjo ir kas patyrė didžiausius nuostolius — RIA Novosti autorės Natalijos Dembinskajos medžiagoje.
Leistini nuostoliai
Sankcijos — ne Europos Sąjungos tikslas, jos yra tik veiksminga priemonė prieš Rusiją, Briuselyje vykusios trumposios konferencijos metu sakė ES užsienio politikos atstovas Piteris Stanas (Peter Stano). Europos diplomatijos vadovas Žozepas Borelis pridūrė, kad po Aleksejaus Navalno arešto bus baudžiama už žmogaus teisių pažeidimą.
Dėl konflikto Ukrainoje Europos Sąjunga 2014 metų vasarą įvedė ekonomines sankcijas Rusijai. Vėliau jas išplėtė. 2015 metų kovo mėnesį ES šalių vadovai susiejo šias priemones su Minsko susitarimų įgyvendinimu. Maskva nurodė, kad Rusija nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis ir nėra Minsko susitarimų subjektas, o tik tarpininkė susitarimo procese. Ir ėmė taikyti atsakomąsias priemones.
Po metų paaiškėjo, kad Europa praranda daugiau. Nuo 2014 iki 2015 metų kovo Maskvai prarado 55 mlrd. JAV dolerių, ES — 110 mlrd. Ypač smarkiai nukentėjo Vokietija, praradusi 700 mln. USD per mėnesį dėl abipusių apribojimų.
Tada Europos Parlamentas teigė, kad sektorinės sankcijos "buvo skaudžios ir sustiprino ekonomikos nuosmukį (Rusijoje — Sputnik), kurį sukėlė naftos kainų kritimas". Jų pagrindinis trumpalaikis poveikis "pasireiškė apribojimu naudotis Vakarų paskolomis, investicijų įplaukomis" ir negalėjimu grįžti "prie didesnių ekonomikos augimo tempų".
Tačiau 2018 metais ES įstatymų leidėjas pripažino, kad sankcijos turi labai ribotą poveikį.
"Nepaisant Vakarų bandymų izoliuoti Maskvą, Rusija užima vis svarbesnį vaidmenį pasaulio arenoje. Atsakomosios sankcijos padėjo šalies žemės ūkiui", — pareiškė deputatai.
Draugiška ugnis
2019 metais "penkerius metus trunkančių sankcijų rezultatus" analizavo ekonomistai Matthieu Crozet iš Lingnano universiteto Honkonge ir Julian'as Hinz'as iš Kylio pasaulio ekonomikos instituto. Remiantis jų skaičiavimais, Rusija patiria kiek daugiau nei pusę Vakarų sankcijų nuostolių — 2,2 mlrd. USD per mėnesį. Likusius 45 %, iš viso 1,8 mlrd., dalijasi apribojimų iniciatoriai. Šie duomenys paskelbti tyrime "Draugiška ugnis: sankcijų Rusijai bei atsakomųjų sankcijų poveikis prekybai".
Crozet ir Hinz'o skaičiavimo schemą aprašė įtakingas mokslo žurnalas "Economic Policy". Buvo vertinama, kaip tarptautinė prekyba galėtų vystytis be abipusių apribojimų ir esant stabiliai rinkos aplinkai.
Įvertintas skirtumas tarp galimų visų prekių kategorijų prekybos srautų su tuo, kas iš tikrųjų parodė nuostolius. Paaiškėjo, kad bendra mėnesio žala siekė 4 milijardus dolerių. O Vokietija praranda daugiausia — 38 proc., 667 mln. Prancūzijos įmonės taip pat nukentėjo stipriai. Kaip pažymėjo Crozet ir Hinz'as tyrime, eksportas, nukreiptas į kitas šalis, nuostolių vis tiek nekompensavo.
Neseniai Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministerija pareiškė: Europos verslas nuo 2014 metų prarado milijardus dėl sankcijų Rusijai, o įšaldytas Rusijos piliečių ir įmonių turtas ir lėšos, kurios buvo įtrauktos į "juodąjį sąrašą", kartais siekia kelis šimtus eurų.
2018 metais Vokietija į įšaldyto turto ir lėšų sankcijų duomenų bazę įrašė apie 485 tūkst. eurų, Airija — 24 tūkst., Italija — 94 tūkst., Nyderlandai — 806 tūkstančių eurų. Išsiskiria tik Kipras — daugiau nei 3 milijonai eurų.
2019 metais tas pats skaičius Vokietijoje — 337 tūkstančiai eurų, Airijoje — 77 tūkstančiai, Italijoje — 148 tūkst. eurų. 2020 metais Vokietijoje — 341 tūkst. eurų.
Iš viso nuo 2014 metų Vokietija įšaldė apie 1,8 milijono eurų. O Vokietijos ir Rusijos prekybos apyvarta 2014 metais sudarė 67,7 mlrd. eurų, 2015 metais — 51,5 mlrd., 2016 metais — 48 mlrd.
Berlynas ne kartą pabrėžė, kad Vokietija labiausiai kenčia nuo sankcijų karo. Praėjusią vasarą Bundestago deputatas Markusas Frohnmajeris (Markus Frohnmaier) pateikė duomenis, artimus Crozet ir Hinz'o pateiktiems rezultatams: 618 milijonų eurų per mėnesį (7,4 milijardo per metus, 40 % visų ES nuostolių).
Pagrindinės aukos
Vienos tarptautinių ekonominių tyrimų instituto (Wiener Institut fur Internationale Wirtschaftsvergleiche — WIIW) ekonomistai taip pat išsamiai išnagrinėjo karą tarp Briuselio ir Maskvos.
Remiantis naujausiais WIIW vertinimais, eksporto į Rusiją sumažėjimas 2014–2018 metais Vokietijai kainavo 0,2 % BVP, o Austrijai — 0,5 %. Prie labiausiai nukentėjusių ekonomistai priskyrė Čekiją ir Vengriją (kiekviena prarado 0,6 % BVP) ir Slovakiją (atėmus vieną procentą BVP). Tačiau absoliučiais skaičiais, vėlgi, Vokietija patiria didžiausius nuostolius — vien per pirmuosius dvejus sankcijų metus 14 milijardų eurų.
Ekonomikos sektoriuose tarp "antilyderių" yra tekstilės pramonė, farmacija, elektros, mechaninė ir transporto įranga.
Tyrimo autoriai taip pat pažymi, kad maisto produktai (Rusija nuo 2014 metų rugpjūčio nustatė embargą mėsos, pieno, žuvies, vaisių ir daržovių importui iš ES) "neturėjo svarbaus vaidmens Europos eksportui" (išskyrus Baltijos šalis, Suomiją, Vokietiją, Nyderlandus ir Lenkiją).
"Rusijoje buvo tik infliacijos augimas maisto pramonės sektoriuje, tuo tarpu importo pakeitimas prisidėjo prie žemės ūkio atgaivinimo, kuris tapo aiškiu ekonomikos laimėjimu", — pripažino WIIW.
ES eksporto į Rusiją dalis sumažėjo perpus. Tuo tarpu padidėjo priklausomybė nuo Rusijos naftos ir dujų, ypač atsižvelgiant į didėjantį energijos išteklių poreikį ir artėjantį "Nord Stream-2" dujotiekio užbaigimą.
