Modernaus Lietuvos valstybingumo pradžia. Čmilytė-Nielsen sveikina Vasario 16-osios proga

Prenumeruokite
НовостиTelegram
Seimo pirmininkė pabrėžė, jog Vasario 16 dienos Aktas yra politinė deklaracija, skelbianti, kad atstatoma demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino tautą su Lietuvos valstybės atkūrimo diena. Sveikinimo vaizdo įrašas paskelbtas politikės Facebook paskyroje.

"Vasario 16-osios Nepriklausomybės deklaracija davė pradžią, tačiau nesukūrė paties valstybingumo. Lietuva dar ilgai telkė jėgas, kūrė institucijas, kariavo, kovojo dėl politinio išlikimo vienui viena, be jokių ateities garantijų", — savo kalboje pabrėžė Seimo vadovė.

Ji priminė, jog pirmas tvirtesnis valstybingumo akmuo padėtas tik 1920 metų pavasarį, gegužės 15 dieną, kai į pirmą posėdį susirinko visuotiniuose rinkimuose išrinktas Steigiamasis Seimas.

Būtent nuo tada, primena Seimo pirmininkė, Lietuvos valstybę imta oficialiai vadinti Lietuvos Respublika.

Iki to laiko Lietuvą de facto buvo pripažinusios aštuonios šalys ir tik viena, Vokietija — de jure. Dar reikėjo dvejų metų, kol Jungtinės Amerikos Valstijos, paskui ir Didžioji Britanija bei Prancūzija pačioje 1922 metų pabaigoje patvirtino, kad Lietuva de jure yra tarptautinės politikos subjektas.

"Vasario 16-osios impulsas išliko gyvas visą XX a., per visus karus ir okupacijas. Jo dėka nepraradome atminties ir išsaugojome viltį. Jis atvedė iki Kovo 11-osios, kai Atkuriamasis Seimas įtvirtino, kad vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Aktas ir 1920 metų gegužės 15 dienos Steigiamojo Seimo rezoliucija "niekada nebuvo nustoję teisinės galios ir yra Lietuvos valstybės konstitucinis pamatas", — sako Čmilytė-Nielsen.

Pabaigoje Seimo vadovė padėkojo signatarams.

Naujienų srautas
0