VILNIUS, vasario 16 — Sputnik. Lietuvos Seimo narė Guoda Burokienė apgailestauja, jog "valstiečių" Vyriausybės siekis užtikrinti, kad kokybiškas mokslas būtų prieinamas kuo daugiau jaunuolių, naujosios valdžios buvo nubrauktas vienu įsakymu.
"Lietuvoje brangsta aukštojo mokslo studijos. Žinia mokyklas netrukus baigsiantiems moksleiviams ir jų tėvams — lyg perkūnas iš giedro dangaus. Ir dar tokiu laikotarpiu, kai dėl pandemijos buvo sustabdyti verslai, žmonės gyvena iš santaupų, o kai kas tik iš valstybės paramos", — sakoma jos pareiškime, paskelbtame "Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos" tinklalapyje.
Ji pateikė duomenis, kad, pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministrės pasirašytą įsakymą, norminių studijų kainų bazinis dydis universitetuose auga nuo 1363,31 iki 1375,55 euro, kolegijose — nuo 1193,45 iki 1275,33 euro. Universitetų studijų kainų grupės susilygins su kolegijų, pridūrė ji.
"Kartojasi prieš rinkimus girdėtas pažadas — naikinsime viską, ką "valstiečiai" buvo įgyvendinę. Trumparegiška galvoti tik apie vienos kadencijos laikotarpį. Juk kalbame apie investiciją į ateitį — jaunimą. Nejau aukštasis mokslas bus pasiekiamas tik turtingiausiems?" — nerimauja deputatė.
Burokienė pabrėžė, jog buvusi Vyriausybė ne užkrovė naštą ant studentų ir jų tėvų pečių, o prisiėmė įsipareigojimus sau — didino valstybės finansuojamų vietų skaičių, Europos Sąjungos (ES) fondų lėšomis kompensavo studijų kainą, didino valstybės finansavimą aukštosioms mokykloms.
Studentų padėčiai pagerinti 2020 m. prasidėjusiais mokslo metais už studijas nemokantiems studentams į aukštąsias mokyklas iš valstybės biudžeto buvo skirta nuo 200 iki 1 800 eurų daugiau nei 2019 metais. 2020 metais priimant naujus studentus, aukštosioms mokykloms didėjo valstybės lėšų dalis, skiriama dėstytojų atlyginimams ir studentų skatinimui. Valstybės skiriama lėšų suma vienai studijų vietai kolegijose 2020 metais priimant studentus turėjo didėti ne mažiau kaip 13,7 proc., universitetuose — 10,4 proc.
Be to, Burokienės teigimu, "valstiečių" Vyriausybės sprendimu, nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. norminių studijų kainos dedamoji, skirta dėstytojų darbo užmokesčiui, universitetuose turėjo didėti nuo 7,4 iki 8,7 pareiginės algos bazinio dydžio, o kolegijose — nuo 6,31 iki 7,77 pareiginės algos bazinio dydžio.
Ji pabrėžė, kad "valstiečių" Vyriausybės tikslas buvo didinti skiriamą bendrojo vidaus produkto dalį švietimui ir sukurti sistemą, kuri užtikrintų nemokamą bakalaurinį išsilavinimą.
Burokienės manymu, jaunimo išsilavinimas privalo būti valstybės prioritetas. Ir vargas šaliai, jei šio prioriteto jos sąraše nėra.
