Svarbiausia — giluma
Tai, kad konservatoriai imsis rinkimų įstatymų reformos "savo naudai", buvo aišku iškart po 2020 metų rinkimų. Išplėšti valdžią iš "valstiečių" (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos) rankų jie sugebėjo tik dėl drumsto išankstinio balsavimo "paštu", kuris po to JAV padėjo Baidenui nugalėti Trampą.
Taip pat konservatoriams ir liberalams labai padėjo rinkimų apygardų ribų "nukirpimas". Dėl to visi 13 sostinių rajonų, bendradarbiaudami su partneriais iš Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos, atiteko Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams. Netgi tie sostinių rajonai, kur anksčiau nuolat laimėdavo tautinių mažumų ar socialdemokratų, "darbiečių" ir "žaliųjų" kandidatai, šiandien yra pavaldūs konservatoriams ir liberalams.
Bet Vilnius ir Kaunas — tai ne visa Lietuva. O už tuos pačius "valstiečius", socialdemokratus, "darbiečius" ar lenkus balsuoja beveik pusė rinkėjų ne tik sostinėje, bet svarbiausia — gilumoje. Ir siekiant ateinančiuose rinkimuose galutinai palaidoti savo politinius oponentus tradicinėse rinkimų apygardose, reikia radikalios reformos. Ir statymas joje bus padarytas už jaunimą.
"Mes čia valdžia"
Liberalai jau pareiškė, kad sieks ne tik sumažinti kandidatų į Seimo narius amžiaus ribą nuo 25 iki 21 metų, bet ir rinkėjų — nuo 18 iki 16 metų. Apie tai liberalai pareiškė dar praėjusioje rinkimų agitacijoje.
"Šiandieną turime tik vieną Seimo narę, kuri yra iki 29 metų grupės atstovė, ir natūralu, kad jaunimui svarbios temos negauna pakankamai dėmesio čia, Seime. <...> Mes suprantame, kad reikalinga plati diskusija tam, kad būtų pakeista Konstitucija, reikalingas sutarimas šiuo klausimu, bet manome, kad pribrendo laikas diskutuoti apie tai", — sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen dar būdama opozicijoje praėjusio Seimo sudėtyje. Čmilytė-Nielsen pateikė pavyzdį, kad 16-oje Europos Sąjungos valstybių į parlamentą kandidatuoti galima nuo 18 metų.
Dėl tokių iniciatyvų, liberalams ir Laisvės partijai pavyko į savo pusę patraukti aktyviausią gyventojų dalį — jaunimą. Juk tik jaunimas gali valandų valandas stovėti eilėje, kad dalyvautų išankstiniuose rinkimuose laikinos registracijos vietoje, sostinėje. Tada jie dar spės nuvykti į savo gimtąjį kaimą ir ten taip pat antrą kartą prabalsuoti už "savo kandidatus". O aktyviausi net spės laikinai užsiregistruoti kur nors Šalčininkų ar Vilniaus rajone, kad trečią kartą atiduotų savo balsą už mėgstamus liberalus ar konservatorius. Svarbiausia ne už lenkus, rusus ar "neteisingus" retrogradus "valstiečius".
Ir štai, atėję į valdžią su aktyvaus jaunimo "durklais", liberalai ir konservatoriai pradeda šią diskusiją, apie kurią Viktorija Čmilytė-Nielsen kalbėjo dar 2020 metų sausio mėnesį.
"Matome, kad parlamente kyla daug iniciatyvų, kuriomis norima koreguoti vieną ar kitą rinkimų sistemos aspektą. Tarkime, opoziciniai socialdemokratai siūlo keisti partijų ir politinių kampanijų finansavimo klausimus. Matome, kad koalicijos partneriai kalba apie amžiaus cenzo mažinimą, yra iniciatyva dėl smulkesnių pataisymų", — cituoja Lietuvos žiniasklaida TS-LKD frakcijos seniūnės pavaduotoją Andrių Vyšniauską.
Iš pagrindų, o vėliau?
Anot diskusijos iniciatorių, rinkimai turėtų būti reformuojami visais valdžios lygmenimis — nuo tiesioginių merų ir vietinių savivaldybės deputatų rinkimų iki Lietuvos prezidento rinkimų. Ir tam reikės padaryti reikšmingas pagrindinio valstybės įstatymo — Konstitucijos — pataisas.
Tokiai radikaliai reformai reikės arba referendumo, arba dviejų trečdalių Seimo narių balsų. Tai yra 94 iš 141 dabartinių Seimo narių sutikimų. Ar tai realu? Juk valdančioji konservatorių ir liberalų koalicija šiandien turi tik minimalų 72 mandatų pranašumą (TS-LKD — 50, "Liberalų sąjūdis" — 11, Laisvės partija — 11). Tai reiškia, kad norint įvykdyti reformą, reikia į savo pusę pritraukti dar bent 22 opozicijos deputatus. Pirmiausia juos gali suteikti Darbo partija — devyni mandatai — ir... socialdemokratai, turintys 13 mandatų. Galiausiai nuo "darbiečių" ir socialdemokratų priklausys, ar konservatoriams ir liberalams pavyks reformuoti rinkimų įstatymus "savo naudai".
Vargu ar verta kliautis mišria frakcija (13 mandatų), kuriai vadovauja buvusi vidaus reikalų ministrė, Seimo narė iš "Lietuvos lenkų rinkimų akcijos" Rita Tamašunienė, ir kategoriškais oponentais — "valstiečiais" (32 mandatai).
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.
