Kartu prieš Maskvą: ką ES žada Moldovai, Gruzijai ir Ukrainai

Europos Tarybos vadovas Šarlis Mišelis aplankė tris Rytų partnerystės šalis, išreiškė paramą Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos valdžiai

VILNIUS, kovo 4 — Sputnik. Europos Sąjunga apsisprendė: kursas Rusijos atžvilgiu griežtinamas. Europos Tarybos vadovas Šarlis Mišelis kelionėje po tris Rytų partnerystės šalis išreiškė paramą Moldovos, Gruzijos ir Ukrainos valdžiai. Ir kad būtų įtikinama, aplankė "jautrius" regionus — Donecko sritį, Gruzijos teritorijas, besiribojančias su Pietų Osetija. Kuo ES nori padėti savo rytinėms kaimynėms, aiškinosi RIA Novosti autorės Sofija Melničiuk ir Galija Ibragimova.

Sąlyginė pagalba

Šarlis Mišelis pradėjo Kišiniove, kur susitiko su Moldovos prezidente Maja Sandu (Maia Sandu). Pasak jos, jos atėjimas į pareigas atvėrė galimybę glaudesniems santykiams su Briuseliu. Respublika jau gavo pirmąją 50 milijonų eurų dalį kovai su koronavirusu ir jo pasekmėmis. Šalis gaus tą pačią sumą, jei atitiks ES sąlygas.

Pagrindinis jų yra demokratinių principų laikymasis, pabrėžė Mišelis. Jungtinėje konferencijoje Sandu patikino, kad yra pasirengusi šalį išvaduoti iš korupcijos, tačiau kai kurie deputatai jai trukdo. Tikėdamasi pirmalaikių parlamento rinkimų, prezidentė neleidžia surinkti naujo ministrų kabineto. Po priverstinio premjero Jono Kiku (Ion Chicu) atsistatydinimo vyriausybėje kilo krizė.

Президент Молдовы Майя Санду и председатель Европейского совета Шарль Мишель во время встречи во время встречи в Кишиневе, Молдова

© REUTERS / VLADISLAV CULIOMZA

Šarlis Mišelis Kišiniove susitiko su Moldovos prezidente Maja Sandu

Mišelis palaikė Sandu siekius: "Ponia prezidente, Europa yra jūsų pusėje".

Tačiau Europos Sąjungos įtaka apsiribojo tik žodinėmis intervencijomis. "Jie jau suteikė pagalbą, kurią galėjo — pareiškimus ambasadorių ir ES delegacijos vadovo vardu, — sako Sergejus Manastyrly, Moldovos analizės, tyrimų ir prognozavimo centro "Balkan-Center" direktorius. — Mažai tikėtina, kad europiečiai dirbs su vyriausybe, kurią paskyrė dabartinis parlamentas, nes joje yra trijų Moldovos bankų milijardo dolerių grobstymo byloje dalyvaujantys deputatai. Čia baigėsi oficiali ES parama".

Todėl Mišelio vizitas yra veikiau simbolinis veiksmas. Nors vakcinos tiekimas vis dar yra pagalba, pirmiausia skirta Sandu įvaizdžiui prieš galimus parlamento rinkimu stiprinti, priduria ekspertas. Tiesa, artimiausią savaitę jie pradės tiekti preparatus per tarptautinį mechanizmą COVAX, tačiau iš tikrųjų skiepijimo programą vykdo prieš metus socialistų suformuota vyriausybė.

Vyks rinkimai ar ne — paaiškės kovo pabaigoje. Tada Sandu pateiks paraišką Konstituciniam Teismui su prašymu konstatuoti politinę krizę, kurią išspręsti galima tik iš anksto balsavus. Monastyrly pažymi: proeuropietiška "Veiksmo ir solidarumo" partija, sprendžiant iš apklausų, gaus daugumą balsų. Tačiau jei Konstitucinis Teismas nesutiks su prezidento argumentais, greičiausiai ateinantys ketveri metai prabėgs taip pat neramiai. Tačiau moldavams tai įprastas dalykas.

Sutiko susitarti

Europos Vadovų Tarybos vadovas tęsė kelionę Gruzijoje. Po valdančiosios "Gruzijos svajonės" pergalės spalio mėnesio parlamento rinkimuose prasidėjo neramumai — opozicija mano, kad rezultatai buvo suklastoti. Žibalo į ugnį pridėjo Michailo Saakašvilio partijos "Jungtinis nacionalinis judėjimas" vadovo Nikanoro Melijos areštas.

Šarlis Mišelis pakvietė šalis prie derybų stalo. "Yra daug neišspręstų problemų, tačiau visi nori rasti sprendimus", — "Twitter'yje" apibendrino jis Gruzijos ministro pirmininko Iraklio Garibašvilio ir opozicijos atstovų susitikimo rezultatus. Tačiau oponentai pripažino — pokalbis su Mišeliu nesuteikė jokio konkretumo. Susitarta tęsti diskusijas.

Президент Грузии Саломе Зурабишвили присутствует на встрече с председателем Европейского совета Шарлем Мишелем в Тбилиси, Грузия

© REUTERS / Georgian Presidential Press Serv

Gruzijos prezidentė Salomė Zurabišvili Tbilisyje susitikime su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Šarliu Mišeliu

"Europiečiai parodė diplomatinį diletantizmą, — sako Arčilas Sicharulidzė, Gruzijos tyrimų centro "SIKHA Foundation" įkūrėjas. — Nėra taip, kad šalys negalėtų susitarti — jos to nenori". Vyriausybė laimėjo rinkimus, ir jiems nėra prasmės pasiduoti, aiškina jis. O opozicija negali pašalinti vyriausybės, kaip jai patinka: Vakarai aiškiai pasakė, kad ji turėtų paklusti įstatymams, dalytis atsakomybe ir patekti į parlamentą.

"Europa nereikalaus pakartotinių rinkimų, — sako Sicharulidzė. — Pirma, ne Vakarai tai turi nuspręsti. Antra, pakartotinis balsavimas parodys, kad teisėtą vyriausybę galima pakeisti. Ir jei neteisėtumas įvyks vieną kartą, tai niekada nesibaigs".

Šarlio Mišelio vizitas Churvaleti kaime, prie Pietų Osetijos sienos, yra tik populistinis gestas, mano ekspertas. ES puikiai supranta, kad Rusija nepripažįsta Gruzijos vientisumo tokiu būdu, kokį tai įsivaizduoja Briuselis ir Tbilisis. Nors kelionė į ginčijamą regioną nieko nepaveiks, tai yra svarbus žingsnis, rodantis paramą Gruzijos suverenitetui.

Už reformas ir Donbasą

Mišelio turas baigėsi Ukrainoje ir jį lydėjo protestai: į Kijevo centrą atvyko žurnalistai iš uždarų televizijos kanalų "112 Ukraine", "NewsOne", ZIK ir "Pervyj Nezavisimyj". Jie anksčiau bandė perduoti žinią Mišeliui, tačiau nesėkmingai.

Tačiau iš pradžių europietis nuvyko ne į sostinę, o į Donbasą — į Sčastjės kaimą Luhansko srityje.

Президент Украины Владимир Зеленский и председатель Европейского совета Шарль Мишель в Киеве

© REUTERS / POOL

Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis ir EVT vadovas Šarlis Mišelis

"Mes teikiame visapusišką pagalbą ir dedame visas įmanomas pastangas, kad palaikytume Normandijos ketverto formatą ir trišalės kontaktinės grupės darbą. Svarbiausia yra užtikrinti taiką Donbaso žmonėms. Ir kelias į ją yra visiškai įgyvendinti Minsko susitarimus", — paskelbė Europos Tarybos vadovas per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos vadovu Vladimiru Zelenskiu. Diplomatas patikino, kad ES sankcijos Rusijai liks galioti.

Šarlio Mišelio vizitas Ukrainoje buvo greičiau pažintinis — Europos Sąjunga siekia paskirti dalyvavimą vietos įvykiuose, atsižvelgdama į nestabilumą regione, mano ukrainiečių ekspertas, Maskvos Karnegio centro autorius Viktoras Skorkinas.

"Taikos procesas yra visiškoje aklavietėje, — tęsia jis, — Zelenskio administracija, pirmiausia veikiama nacionalinės-patriotinės opozicijos spaudimo, o dabar, remdamasi savo gairėmis, faktiškai atsisako priimti Donbasą Minsko susitarimuose išdėstytomis sąlygomis. Ir pačios DLR ir LLR nori daugiau integracijos su Rusija nei su Ukraina".

Tuo tarpu Kijevas ir nepripažintos respublikos kuria nerealius planus, kuriems keliami vienas kitą paneigiantys reikalavimai. Atsižvelgdama į tai, Europos Sąjunga tikriausiai nori atlikti taikdarės vaidmenį, sako Skorkinas ir priduria, kad vargu ar tai padės.

Tačiau Mišelis palaikė Zelenskį, pažymėdamas valdžios pastangas kovoti su korupcija ir netgi pažangą šiuo klausimu. "Teisminė valdžia yra uždara privilegijuota korporacija. Sunku tikėtis, kad prezidentas atliks tokias sudėtingas institucines pertvarkas vienu ypu", — pabrėžia Skorkinas. Tačiau Ukrainos lyderio komanda taip pat turėtų tikėtis atsakomųjų smūgių iš korupcijos sistemos, kuri, žinoma, nenori jokių reformų.

Matyt, pagrindinė Šarlio Mišelio užduotis buvo užtikrinti partnerius, kad jie pasirengę ateiti į pagalbą. Tačiau, pavyzdžiui, pažadai "nepalikti be vakcinų" skambėjo, kai pačioje Europos Sąjungoje trūksta preparatų. "AstraZeneca" tiekimas buvo sutrikdytas ir iki kovo 31 dienos Briuselis uždraudė jų eksportą už Bendrijos ribų.

Nepaisant to, ES viršūnių susitikimo, kuris įvyks kovo 25–26 dienomis, išvakarėse Šarlis Mišelis padarė tai, ko nepavyko padaryti Žozepui Boreliui vasario pradžioje — jis nurodė santykių su Rusija griežtinimo kursą. Vizito fone dėl Aleksejaus Navalno bylos įsigaliojo asmeninės sankcijos Rusijos pareigūnams. Tai reiškia, kad ES atstovo kelionė atrodo šiek tiek prasmingesnė.