Beveik pusės Vilniuje susirgusių COVID-19 užsikrėtimo vieta nežinoma

Lingienė pažymėjo, kad, nepaisant vasario mėnesį sumažėjusio atvejų skaičiaus sostinėje, sergamumas išliko didesnis už bendrą Lietuvos

VILNIUS, kovo 13 — Sputnik. Analizuojant Vilniaus vasario koronavirusinės infekcijos epidemiologinės diagnostikos duomenis, paaiškėjo, kad daugiau nei 40 procentų užsikrėtimo atvejų aplinkybės nėra žinomos, savo Facebook paskyroje pareiškė NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė.

Tuo pačiu metu žinoma, kad Lietuvos sostinės gyventojai, kuriems vasarį buvo diagnozuotas COVID-19, užsikrėtė šeimoje (31 proc.), darbe (8 procentai), ugdymo įstaigose (2 procentai), užsienyje (2 procentai). Dar du procentai žmonių užsikrėtė laidotuvių metu, soc. globos įstaigose, ligoninėse.

"Daugiau nei 40 proc. Vilniuje patvirtintų koronavirusinės infekcijos atvejų aplinkybės liko nežinomos. Paprastai sakant, užsikrėtę žmonės, su jais bendravusiems kolegoms negalėjo pateikti konkrečių vietų, kur jie galėjo užsikrėsti. Arba išvardijo jų keletą ar keliolika, sakydami, kad niekur neužtrukio ilgiau nei 10 minučių ir laikėsi visų saugos reikakavimų", — parašė Lingienė.

Anot jos, nors, lyginant su sausiu, vasarį dėl griežto karantino šios infekcijos atvejų skaičius mieste sumažėjo per pusę, visgi sergamumas išliko didesnis už bendrą Lietuvos. Specialistė mano, kad tai galėjo lemti visas kompleksas priežasčių.

Taigi didelis sergamumas, pasak Lingienės, gali būti susijęs su didesniu gyventojų tankiu, taip pat su didele koncentracija gamybos, logistikos, aptarnavimo srities ir kitų įmonių, kurių nuotolinis darbas, dėl jų veiklos specifikos, neįmanomas. Be to, ji sieja šį veiksnį su tuo, kad Vilniuje yra viena didžiausių šalyje ligoninių, kur gydomi žmonės iš visos Lietuvos.

NVSC Vilniaus departamento direktorė mano, kad įtakos turi ir išaugęs vilniečių mobilumas, karantino pažeidimai, negalima atmesti ir britiškosios viruso atmainos "indėlio", ypač kai net 44 proc. vasario mėn. Vilniuje patvirtintų koronavirusinės infekcijos atvejų epidemiologinės diagnostikos metu, žmonės negalėjo nurodyti užsikrėtimo vietų bei aplinkybių.

Lietuvoje nustatyta daugiau nei 203 tūkstančiai COVID-19 atvejų, pasveiko daugiau nei 190 tūkstančių žmonių, o mirė daugiau nei 3,3 tūkstančio žmonių. Visiškai paskiepyti daugiau nei 91 tūkst. gyventojų.

Respublikoje karantinas pratęstas iki kovo pabaigos, judėjimo tarp savivaldybių apribojimai lieka iki kovo 15 dienos.