"Jie puls gauja": Rusija kuria neįprastą ginklą

Toliašaudžiai, greiti ir miniatiūriniai — kaip neseniai tapo žinoma, Rusijos gynybos pramonė kuria unikalų smogiamąjį kompleksą reaktyvinių bepiločių, galinčių startuoti iš orlaivio, pagrindu

Projektu, gautu pavadintą "Molnija" ("Žaibas"), iniciatyvos tvarka užsiima bendrovė "Kronštadt" — žvalgybos ir smogiamojo drono "Inochodec" kūrėja. Apie "Molnija" ir kitų panašių ginklų ypatybes — RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco medžiagoje.

Stealth technologijos

Iš lėktuvonešio paleidžiami mažų gabaritų smogiamieji dronai jau artimiausiu metu taps viena pagrindinių pasaulinės karinės mados tendencijų. Vasarį Pentagonas pranešė apie "LongShot" projektą, galintį naikinti oro taikinius. Panašius projektus vykdo daugelis Europos šalių, taip pat Kinija.

Nepilotuojamų skraidymo aparatų pranašumai prieš tradicinius aviacijos ginklus — bombas ir raketas — akivaizdūs. Pilotams nereikės patekti į priešo oro gynybos sistemų ir naikintuvų veikimo zoną — jiems reikės tik "šaudyti" iš saugaus atstumo bepiločiu orlaiviu, kuris pats įsilauš į saugomą oro erdvę, pasieks taikinį ir sėkmingai sunaikins jį.

Yra žinoma, kad "Molnija" įgyvendinamas kaip sparnuotosios raketos formos faktorius — su pailgu fiuzeliažu, reaktyviniu varikliu ir sulankstomu sparnu. Bepilotį orlaivį bus galima naudoti iš įvairių vežėjų — Aviacijos ir kosmoso pajėgų kovinių ir karinių transporto lėktuvų, iš išorinių ir vidinių pakabų, įskaitant iš krovinių skyrių. Pavyzdžiui, penktosios kartos naikintuvas "Su-57" gali priimti iki aštuonių tokių aparatų. Ateityje ir smogiamasis bepilotis orlaovis S-70 "Ochotnik" bus apginkluotas "Molnija".

Беспилотный летательный аппарат "Охотник"

© Sputnik

Nepilotuojamas orlaivis "Ochotnik"

Taip pat žinomos preliminarios taktinės ir techninės naujojo drono charakteristikos. Ilgis — pusantro metro, sparnų ilgis — 1,2 metro. Greitis — 600–700 kilometrų per valandą, kovinė dalis ir naudingoji apkrova — nuo penkių iki septynių kilogramų. To visiškai pakaks, pavyzdžiui, norint sunaikinti tanką smūgiu iš viršaus į plonus bokšto šarvus arba pataikyti į pėstininkus lengvose priedangose. Tačiau kovinės dalies ar šaudmenų, kuriais bus aprūpintas "Molnija", tipas kol kas neatskleidžiamas.

Nuotolis — keli šimtai metrų. Konstrukcijoje bus naudojamos Stealth technologijos, mažinančios radiolokacinį ir šiluminį aptikimą: speciali danga, plokščias purkštukas, oro įsiurbimas viršutinėje fiuzeliažo dalyje.

"Dronų spiečius"

Dronai "Molnija" skirti naudoti grupėje. Aparatai bus paleidžiami po taikinį dideliais kiekiais, vienu metu iš kelių nešiklių. Skrydžio metu jie galės saveikauti vieni su kitais, keistis informacija. Vakaruose tai vadinama "dronų spiečiumi". Laikui bėgant JAV karinė vadovybė įgyvendins šį principą visose oro operacijose. Net ir moderniai oro gynybos sistemai labai sunku kovoti su mažų dydžių, sunkiai aptikimų ir greitų taikinių debesimi.

Būtent priešo oro gynybos slopinimas yra vienas pagrindinių "Molnijos" uždavinių. Nesvarbu, kokia galinga ir išvystyta oro gynybos sistema, zenitinių raketų sistemų koviniai ištekliai yra riboti. O pakartonis paleidimo įrenginių užtaisymas užima daug laiko, per kurį oro gynybos sistemos yra neapsaugotos. Norint veiksmingai pralaužti oro gynybos sistemą, būtina persotinti jos atsakomybės sritį daugybe taikinių. Tam, pakanka apskaičiuoti apytikslį priešo zenitinių raketų, parengtų paleidimui, skaičių ir nustatyti, kiek smogiamųjų dronų jums reikia turėti spiečiuje. Dalis bepiločių orlaivių prisiims zenitinių raketų komplekso smūgį, o dalis prasiverš prie paleidimo įrenginių, radarų ir juos sunaikins.

Kaip sausį pranešė JAV armijos ateities vadovybės (US ArmyFutures Command) vadovas generolas Džonas Miurejus, žmogaus reakcijos, fizinių ir protinių sugebėjimų gali nepakakti, kad veiksmingai atremtų bepiločių orlaivių spečiaus ataką. Ir  valdyti gaują iš dešimčių ar net šimtų aparatų pulką vargu ar sugebės operatorius. Masinio mažų dydžių greitų bepiločių orlaivių naudojimo sėkmė daugiausia priklauso nuo dirbtinio intelekto, įrengto jų "smegenyse". Tokie dronai turi savarankiškai aptikti priešą, paskirstyti užduotis tarpusavyje ir artėti prie taikinio iš kelių krypčių vienu metu.

Американский беспилотный летательный аппарат (БПЛА) ScanEagle на катапульте

© Photo : Public Domain / Gunnery Sergeant Shannon Arledge of the 2nd Marine Aircraft Wing

Amerikos nepilotuojamas orlaivis "ScanEagle" ant katapultos

Pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose dar 2016 metų spalį buvo sėkmingai išbandytas mikrodronų būrys iš 103 3D spaudintuvo atspausdintų "Perdix" aparatų — kurie pagal dydį yra ne didesni nei varna. Veikdami praktiškai be žmogaus dalyvavimo, po pakilimo dronai savarankiškai išsirikiavo į kautynių rikiuotę ir pasiskirstė virš poligono taip, kad visiškai apimtų jį stebėjimo priemonėmis.

Kol kas dronai "Perdix" egzistuoja tik žvalgybinėje versijoje, tačiau Pentagonas neatmeta galimybės juos modifikuoti iki baražuojančių šaudmenų lygio. Tokiu atveju JAV Karinės oro pajėgos gaus grėsmingą ginklą, kurio pagrindiniai privalumai — pigumas ir gamybos paprastumas.

Šiuolaikinė koncepcija

Anot RIA Novosti šaltinio konstravimo biure, bepiločiai orlaiviai "Molnija" be smogiamųjų funkcijų imsis žvalgų vaidmens, galės nurodyti taikinius ir vykdyti grupinį radioelektroninį karą kartu su pilotuojamais orlaiviais. Konstruktoriams buvo pavesta sukurti ne tik veikiančius bepiločius orlaivius, bet ir plačią naudingosios apkrovos nomenklatūrą.

Vienu metu įvairios paskirties bepiločių orlaivių naudojimo kartu su pilotuojamais orlaiviais koncepcija taip pat kilo iš JAV. Pažangiųjų gynybos projektų valdyba "DARPA" nuo 2017 metų užsiima globaline "mozaikinio karo veiksmų" programa (Mosaic Warfare). Kaip pavyzdį "DARPA" strateginių technologijų biuro vadovas Timotis Greisonas pateikė vieningą keturių dronų rikuotę su pilotuojamu naikintuvu. Vienas bepilotis orlaivis slopina priešo radarus, antrasis nešioja ginklus, trečias ieško taikinių, ketvirtasis — jaukas oro gynybos sistemoms. Dronų skaičių, jų konfigūraciją, įrangą ir ginklus galima keisti, atsižvelgiant į kovinį uždavinį.

"Mozaikinio karo" koncepcijai reikia daug nebrangių, siauriai specializuotų bepiločių orlaivių, kurie dėl savo skaičiaus perkraus bet kokią oro gynybos sistemą. Tokių bepiločių orlaivių praradimą nesunku kompensuoti, o Karinių oro pajėgų pilotams nereikės rizikuoti savo gyvybe, vyksiant į zenitinių raketų sistemų šaudymo zoną.

Apytikslė vieno drono "Molnija" kaina kol kas nežinoma. Tačiau akivaizdu, kad šie bepiločiai orlaiviai neturėtų būti brangesni už "tradicinius" valdomus aviacijos sunaikinimo ginklus — tik šiuo atveju bus galima tikėtis masiško jų panaudojimo kovinėse operacijose.