Seimo pirmininkė pasiūlė, kaip turėtų būti skiepijamas parlamentas 

© Photo : Lietuvos Respublikos SeimasSeimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen - Sputnik Lietuva, 1920, 18.03.2021
Prenumeruokite
НовостиTelegram
Viktorija Čmilytė-Nielsen išreiškė viltį, kad po savaitės Vilniuje dinamika pagerės, o jeigu pablogės, reikės koreguoti sprendimus
VILNIUS, kovo 18 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pažymėjo, kad vien parlamentarų skiepijimas nepadės išspręsti problemos su galimais koronaviruso protrūkiais parlamente.
Ji priminė savo poziciją, kad Seimas nuotoliniu būdu turi dirbti tik išskirtiniu atveju, ir to jie siekė keisdami statutą.
Pirmininkė pabrėžė, kad atsižvelgiant į situaciją Vilniuje ir "britiškosios" koronaviruso atmainos išplitimą, būsimi posėdžiai turėtų vykti nuotoliniu būdu.
"Todėl turime būti labai atsargūs. Įvertinus tai, manau, kad logiškas sprendimas rytoj ir kitą antradienį dar daryti nuotolinius Seimo posėdžius, o dėl kito ketvirtadienio apsispręsti savaitės pradžioje. Per savaitę pamatysime Vilniaus dinamiką. Tikėkimės, ji pagerės. Jeigu pablogės, reikės koreguoti sprendimus", — parašė Čmilytė-Nielsen savo paskyroje Facebook
Ji mano, jog labai svarbu, kad Seimo nariai kuo plačiau testuotųsi. Kalbant apie skiepus, norint išlaikyti sklandų parlamento darbą, reikia daugiau nei tūkstančio dozių, sakė Čmilytė-Nielsen. Politikė paaiškino, kad tai ypač aktualu kanceliarijos darbuotojams, Seimo narių padėjėjams, yra ir ministrų, kurie pasirodo Seime.
Мобильный пункт тестов на COVID-19 в Вильнюсе - Sputnik Lietuva, 1920, 17.03.2021
Vilniuje plečiamos testavimo nuo COVID-19 apimtys
"Dar vienas klausimas — tai ministrai, kurie nuolat būna Seime. Skiepyti reikėtų ir juos. Ir apsispręsti, kiek skiepų turėtų gauti jų komandos", — teigė ji.
Pirmininkė pridūrė, kad Seimo nariai sudaro mažiau nei penktadalį Seime dirbančių asmenų. 
"Jeigu mes laikomės principo, kad svarbiausia — saugumas, turime priimti labai tikslius sprendimus. Paskiepiję tik Seimo narius, riziką Seime "užkurti" pandemijos židinį sumažintume labai nežymiai", — teigė Čmilytė-Nielsen. 
Lietuvoje, naujausiais duomenimis, per visą epidemijos laikotarpį nustatyta daugiau kaip 206 tūkst. COVID-19 atvejų, daugiau kaip 192 tūkst. žmonių pasveiko, 3,4 tūkst. mirė. 
Nuo lapkričio pradžios Lietuvoje įvestas antrasis karantinas. Jis preliminariai pratęstas iki balandžio pradžios.
Pirmadienį Vyriausybė pratęsė judėjimo apribojimus 16 savivaldybių iki kovo 31 dienos. Taip pat keičiasi kultūrinių erdvių lankymo uždarose erdvėse tvarka — dabar vienam žmogui turėtų būti skirta ne mažiau kaip 20 kvadratinių metrų ploto.
Naujienų srautas
0