Didžioji Britanija mėtosi tarp koronaviruso, #MeToo ir įstatymų

Skotland Jardo vadovė Cressida Dick atsisakė palikti savo postą, tai padaryti ją ragino nemažai Didžiosios Britanijos politikų ir visuomenės narių po šiurkštaus šeštadienio mitingo Sarah Everard atminimui išvaikymo. Ji pareiškė,kad ketina vadovauti dar "ryžtingiau" savo žinybai ir griežtai pasisakė "kabinetinių" kritikų atžvilgiu.

Tai tik vienas iš didelio atgarsio sulaukusio politinio skandalo, kuris dabar kyla Didžiojoje Britanijoje, aspektas ir jo centre —kriminalinis nusikaltimas.

33 metų Sarah Everard dingo Londone kovo 3 dieną, kai ėjo vakare namo. Jos palaikai buvo rasti po savaitės Kente. 48 metų metropoliteno policijos pareigūnas Wayne Kazensas sulaikytas dėl įtarimų moters pagrobimu ir nužudymu. Dar blogiau tai, kad žurnalistai atskleidė, jog likus kelioms dienoms iki moters dingimo policijos pareigūnui buvo pateiktas skundas dėl jo "nepadoraus nusirengimo" viešoje vietoje. Taigi dabar vis dar atliekamas tyrimas, kodėl Kazensas nebuvo nušalinti nuo tarnybos ir toliau dirbo, be to, ginkluotas.

Tragedija sukėlė didžiulį rezonansą Didžiosios Britanijos visuomenėje, visų pirma iš moterų, kurių tūkstančiai dabar kalba apie grasinimus, priekabiavimą, persekiojimą ir smurtą Didžiosios Britanijos miestų gatvėse, ir reikalauja iš valdžios užtikrinti jų saugumą.

Kaip ir ankstesnėse kampanijos #MeToo bangose, tai vietomis pasiekė absurdą. Lordų rūmų žaliųjų partijos narė, baronienė Džeinė Džouns pasiūlė vyrams įvesti komendanto valandą nuo 18:00, kad moterys būtų saugios. Prasidėjus skandalui žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose ji paaiškino, kad tai buvo ironija iš jos pusės dėl Pietų Londono policijos patarimo moterims "neišeiti vienoms". Vis dėlto, pasak Džouns, jos pasiūlymas sukėlė "tokį moterų teisių aktyvisčių laiškų ir tweetų potvynį", kad tai labiau įrodo jos "požiūrį į problemą susijusią su vyrais".

Bet ir tai buvo tik pradžia: praėjusį savaitgalį skandalas pakilo į naują etapą.

Šeštadienį Londone, Klephemo rajone, kur paskutinį kartą buvo matyta Sarah Everard, vyko gedulinga atminimo akcija. Panašūs renginiai buvo suplanuoti ir kitose šalies vietose, tačiau valdžia nedavė leidimo juos surengti dėl koronaviruso apribojimų. Nepaisant draudimo, keli šimtai žmonių, daugiausia moterys, susirinko į Klepheme, ir policija juos išsklaidė. Oficialiais duomenimis, keturi dalyviai buvo sulaikyti.

Policija dėl savo poelgio sulaukė kritikos beveik iš visų pusių. Nuotraukos, vaizdo įrodymai apie išsklaidymą buvo plačiai išplatintos kartu su pasipiktinusiais komentarais. Parlamento narės Dianos Abbott nuomonė yra gana tipiška: "Policijos pareigūnai labai netinkamai elgiasi su moterimis ir surakina antrankiais, kurios taikioje akcijoje protestuoja prieš vyrų žiaurumą".

Tai, kad policijos pareigūnas kaltinamas Everard nužudymu, ir keista istorija su ekshibicionizmo aktu ir operatyvaus Kazenso vadovų atsakymo nebuvimu, be abejo, tik pakursto nepasitenkinimą teisėsaugos pareigūnais.

Ministras pirmininkas Borisas Džonsonas išreiškė "didelį susirūpinimą" dėl gedulo akcijos dalyvių arešto kadrų. Londono meras Sadikas Chanas policijos veiksmus pavadino "nepriimtinais", taip pat "nepagrįstais ir neproporcingais". Didžiosios Britanijos vidaus reikalų ministrė paprašė Londono policijos vadovybės pateikti pranešimą apie įvykį ir taip pat pažymėjo, kad ją nuvylė demonstracijos išsisklaidymas.

Valdžios institucijų reakcija — labiau susirūpinusi nei rūsti — paaiškinama tuo, kad jų padėtis dabar yra iš kategorijos "ko besiimtum, virus kliūtys".

Didžiojoje Britanijoje buvo įvestas viena iš griežščiausių lodaunų, o pažeidėjai persekiojami negailestingai. Šeštadienio policijos veiksmai nešeina už įprastų britų policijos pareigūnų metodų, rėmų, kaip pažaboti neteisėtus įvykius. Beje, kolegos iš Olandijos savaitgalį smagiau pasilinksmino, naudodami vandens patrankas, kad išsklaidytų dar vieną kovd-disidentų manifestaciją.

Didelį britų nepasitenkinimą teisėsaugos pareigūnų veiksmais lemia įvairios aplinkybės: moterys sielvartavo dėl smurtinės kitos moters mirties ir net nuo policininko rankos, taip pat susikaupęs net ne nuovargis, o žmonių pasiutimas dėl valdžios nustatytų apribojimų. Be to, #MeToo tema, kaip, pavyzdžiui, svarbūs juodaodžiai gyvenimai, savaime įgijo politinę neliečiamybę, suteikdama savo aktyvistams carte blanche bet kokiems veiksmams ir iniciatyvoms.

Todėl Didžiosios Britanijos piliečių simpatijos buvo protestuotojų pusėje, o policijos pusei atiteko masiniai prakeiksmai.

Visuomenės nepasitenkinimas yra toks didelis, kad valdžia yra priversta prie to prisitaikyti, nors anksčiau visada grasino sunkiausiomis pasekmėmis bet kokiems lodauno taisyklių pažeidėjams.

Sadikas Chanas, kuris demonstruoja ypatinga nepasitenkinimą policijos veiksmais, susiduria su sunkiausia padėtimi: jam liko mažiau nei du mėnesiai iki kitų mero rinkimų Londone. Tai nėra tinkamas laikas prarasti rinkėjų palaikymą.

Daugelis pareigūnų vis dar bando išsilaikyti ant dviejų kėdžių, apsiribodami atsargiu rūpesčio ir gilaus liūdesio reiškimu.

Jų fone ypač ryškiai pasisako žvaigždė Cressida Dick — pirmoji Skotland Jardo vadovė ir atvira lesbietė, atsisakiusi galvą apiberti pelenais ir dabar nuosekliai ginanti pavaldinių veiksmus šeštadienį vykusiame renginyje. Britų ekspertai prognozuoja, kad tolesnė dabartinės krizės įvykių raida priklauso nuo to, ar jai pavyks likti savo poste.

Štai tik visuose šiuose garsiuose intrigose nesigridi balsų tų, kurie bando užduoti klausimus prieš meinstrymą.

Sarah Everard mirė kraupia mirtimi, bet vis gi pagrobimas ir žmogžudystė — statistiškai labai retas nusikaltimas Didžiojoje Britanijoje. Tai, beje, iš pradžių nedrąsiai pažymėjo Londono meras. Tačiau mintis apie tai, kad moters mirties išnaudojimas, greičiausiai, nuo psichopato rankų, siekiant skatinti progresyvią #MeToo darbotvarkę —tiesiog amorali, žinoma, progresyviai visuomenei yra tabu.

Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos.